Kauno koncertines erdves lapkričio 10–18 dienomis užlies šiuolaikinės muzikos bangos – prasideda tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „IŠ ARTI“. Festivalyje – lietuvių autorių premjeros, žinomi ir nauji kolektyvų, kompozitorių bei atlikėjų vardai, intriguojantys akademinės–pramoginės muzikos perpynimai.
„Išplėstiniai nacionalinės muzikos kontekstai“ – taip būtų galima įvardinti festivalio koncepciją.
ZITA BRUŽAITĖ
Pirmajame festivalio koncerte lapkričio 10 d. 18 val. bus sutelktas didelis dėmesys lietuvių muzikai ir jos meistrams – Broniui Kutavičiui, Osvaldui Balakauskui ir Algirdui Martinaičiui. Programoje bus atliktas ir naujas Zitos Bružaitės kūrinys Adagio, jungiantis baroko, modernizmo ir džiazo elementus.
Kompozicija taip pat sujungs trijų didžiausių Lietuvos miestų pajėgas: Vilniaus – Lietuvos kamerinis orkestras, Klaipėdos – džiazo vokalinė grupė „CappellaA“, Kauno – autorė ir obojininko Roberto Beinario gimtasis miestas. Koncerto puošmena – portugalų kilmės solistas Giovanni da Silva (Vokietija), kuris atliks Algirdo Martinaičio kūrinį „Muzikinė auka“, o skambančius kūrinius diriguos jaunosios kartos lietuvių dirigentė Adrija Čepaitė.
Lapkričio 11 d. 13 val. festivalis kviečia apsilankyti unikalioje Kauno paveikslų galerijos bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ parodoje „Didžioji pramonė“. Garso instaliaciją parodai sukūrė kompozitorius, garso ir vaizdo menininkas Arturas Bumšteinas. Kūrinys „Molinės gerklės“ įkvėptas „Didžiosios medicinos enciklopedijos“ (1960) – plokštelių rinkinio, kuriame užfiksuoti aritmiški širdies tonai, psichiatro pokalbiai su ligoniais, kvėpavimo ir kalbos sutrikimai. Parodą ir jos „mažąsias istorijas“ pristatys kuratorė Auksė Petrulienė.
Dvi programos skirtos kamerinės muzikos mylėtojams. Lakričio 12 d. 17 val. pristatomas projektas „Langas į Lietuvą“, apkeliavęs užsienio kraštus ir Lietuvos koncertų sales. Projekto tikslas – Lietuvos Nepriklausomybės 25–mečio fone kuo plačiau paskleisti seniau sukurtus ir naujus lietuvių kompozitorių kamerinius opusus. Festivalio „Iš arti“ programoje išgirsime šio projekto variaciją: greta M. K. Čiurlionio, , A. Šendreovo, St. Vainiūno kompozicijų, bus atliktas specialiai projektui sukurtas Loretos Narvilaitės kūrinys „Pamatyk jūrą tolumoje“ bei nauja Vidmanto Bartulio kompozicija „Melancholia“.
Lapkriočio 14 d. 18 val. antroje kamerinėje programoje „Baltijos muzikos magija“ skambės latvių, estų kompozitorių kūriniai ir dvi lietuvių autorių premjeros. Kauno styginių kvarteto bičiulis Algimantas Kubiliūnas kvartetui sukūrė naują dviejų pjesių ciklą „Rami geltona šviesa“. Taip pat jaunesnės kartos kompozitoriaus Raimundo Martinkėno anksčiau sukurtų kūrinių motyvai ir harmonijos atgims naujame kūrinyje „Mišios be žodžių“. Šioje kamerinėje programoje kartu su Kauno styginių kvartetu muzikuos Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeisteris, klarnetininkas Mārtiņš Circenis ir pianistė Šviesė Čepliauskaitė.
Muzikinė kelionė po Lotynų Ameriką kartu su pirmą kartą Baltijos šalyse koncertuosiančiais charizmatiškais svečiais iš saulėtosios Barselonos – ansambliu „Yurgaki“ – lapkričio 16 d. 18 val. festivalio klausytojus kvies pasinerti į energingą Lotynų muzikos ir šokių bei šiuolaikinės improvizacijos pasaulį. Muzikuojančių linksmuolių komandą sudaro skirtingų tautybių muzikantai, kurie turi bendrą tikslą – atskleisti multikultūriškumą ir muzikos tradicijų įvairovę. Jie kviečia ne tik klausyti, būtinai – ir šokti, į muziką žvelgti kaip į kintantį reiškinį.
Lapkričio 18 d. 17 val. festivalis klausytojus pakvies į paskutinį šių metų renginį – Laimučio Vilkončiaus roko operą „Eglė“. Siužetą pasakai apie Eglę žalčių karalienę aštuntame dešimtmetyje sukūrė poetas ir dramaturgas Sigitas Geda, savitai atpasakojęs populiariosios pasakos turinį. Koncertinį roko operos atlikimą pristatys Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Gintaras Rinkevičius), Artūro Noviko džiazo mokyklos auklėtiniai (vadovas Artūras Novikas), choras „Bel canto“ (vyr. dirigentas ir meno vadovas Egidijus Kaveckas), solistai – Monika Pundziūtė , Jeronimas Milius, Vladas Bagdonas, Česlovas Gabalis, Tadas Girininkas, Mindaugas Zimkus, dirigentas – Gintaras Rinkevičius.
Apie festivalį, jo kaitą ir Kauno šiuolaikinės muzikos auditoriją kalbamės su festivalio meno vadove, kompozitore Zita Bružaite.
– Kuo ypatinga šių metų programa, galbūt ją vienija tam tikra koncepcija ar idėja, savotiška festivalio tema?
Jei pristatydama ankstesnius festivalius išdėstydavau akcentus taip: „LT premjeros ir visa kita…“, šiemet norėjome apgręžti – „visa kita ir premjeros…“. „Išplėstiniai nacionalinės muzikos kontekstai“ – taip būtų galima įvardinti festivalio koncepciją, o kodėl yra taip, galima atsakyti žvilgtelėjus į programą.
Jau dėl pačio festivalio pavadinimo, kuriuo, daug kam žinoma, deklaruojamas artimumas, – nemažas dėmesys skiriamas kamerinei muzikai, draugystėms su dailininkais, kurie artimai su mumis bendrauja, galiausiai – vakariniai pasisėdėjimai su atlikėjais ir kūrėjais… Tikriausiai nesuklysiu, kad bene vienintelis festivalis, po kurio neskubama išsiskirstyti, ir, kas gali, pasilieka pabendrauti, pasvajoti apie kitas programas, girdėtas muzikines naujienas festivalyje ir pasaulyje, sukurtus kūrinius ir net nuslysli į tolimas kultūrologines ar filosofines „lankas“.
– Festivalis vyksta jau 21-ąjį kartą. Kaip jis keitėsi per visus šiuos metus?
Pirmiausiai, festivalis išaugo iš kamerinės muzikos, su kuria startavo, rūbo, tapo įvairesnis visomis prasmėmis: žanrinėmis, stilistinėmis, autorių ir atlikėjų skaičiumi ir t.t. Kiekvienas kultūrinis reiškinys, kurio pradžia yra prieš dešimt ar daugiau metų pasikeitė. Ir tai natūralu, nes gyvenimas irgi keičiasi, nestovi vietoje. Tačiau yra tokių „atramų“, kurių mes neatsisakome. Pavyzdžiui, XX amžiaus pradžioje sukurtos muzikos, kuri skamba moderniai, tačiau jau yra savo laikmečio „aukso fondas“ ir „šiuolaikine“ įvardiname ne pagal skambesį, bet pagal komponavimo idėjos, skambesio, išraiškos kontekstą.
Sutikite, C. Debussy šiuolaikiniu autoriumi nepavadinsime, tačiau, kad jis yra vienas iš modernizmo šauklių – tikrai taip! Ir kodėl gi jo mums nepagroti su „vaizdo akompanimentais“ ar kitaip autorių ir jo kūrinius atnaujinančiomis idėjomis?.. Festivalyje „Iš arti“ nevengiama panašių suartinimų, o šiuolaikiškumas turinio ir formų priemonėmis gali būti sprendžiamas labai kūrybiškai.
– Gal turite įžvalgų, kaip keitėsi festivalio auditorija, koks Kauno miesto publikos santykis su šiuolaikine muzika apskritai?
Išsakytos mintys apie festivalio kaitą tiktų ir auditorijai. Juk festivalis ir keičiasi, reaguodamas į auditorijos lūkesčius, jos smalsumo ar pažinimo horizontus. Galėčiau įvardinti vieną reikšmingą pastebėjimą apie auditoriją, kurį jau ne kartą spaudos puslapiuose ar įvairiuose pasisakymuose esu minėjusi. Festivalio „kūdikystės“ laikotarpiu žodis „šiuolaikinis“ daug kam sukeldavo negirdėtos muzikos asociaciją. Greičiau net ne muzikos, o kažko „labai keisto“, „nedarnaus“, kas gali rūpėti tik išskirtinei grupei žmonių. Ir tokią „keistą“ muziką galėjai daugiausiai girdėti tik tokiame ir panašiuose (nišiniuose) renginiuose.
Šiandien mes matome, kad tos keistos muzikos, šnabždesių, garso meno eksperimentų, tarpdisciplininių projektų pilna visur – ne tik šiuolaikinės muzikos festivaliuose. Vadinasi, visur publika pasikeitė, tapo atviresnė naujienoms ir naujovėms, mielai pasitinka lietuvių ir kitų autorių premjeras. Taip pat užaugo tokia publikos dalis, kuri šio festivalio laukia, ir tai būna jiems įdomus potyris ir didesnė modernios muzikos injekcija, prieš šv. Kalėdų komercializuotus renginius.
Aptariant Kauno santykį su šiuolaikine muzika leisiu visiems priminti, kad būtent šiame mieste buvo pasėti pirmieji modernizmo daigai. Moderniosios muzikos šalinininkai, baigę kompozicijos mokslus užsienyje – J. Kačinskas, V. Bacevičius, J. Gaidelis ir kiti – jau nepriklausomoje Lietuvoje savo idėjomis, kūriniais pradėjo kalbėti nauja muzikos kalba.
– Festivalio metu numatytos lietuvių kompozitorių premjeros.
Pirmą kartą skambės keturių Kauno kompozitorių kūriniai, o Laimučio Vilkončiaus opera „Eglė“ bus antrasis atlikimas (Vilniuje šį kūrinį buvo galima išgirsti šių metų gegužę). Trys premjeros, kurias sukūrė Vidmantas Bartulis, Algimantas Kubiliūnas ir Raimundas Martinkėnas yra festivalio užsakymai, mano kūrinys buvo kuriamas Austrijoje, Kremso rezidencijoje.
Komentuokite