Karantino rezultatas – Apeirono teatro kinas: naujas kūrinys veda į akistatą su savimi

„Pabėgimas“. © Apeirono teatras

Apeirono teatro kūrybinė komanda karantino laikotarpiu ne tik nenustojo kurti, tačiau ėmėsi naujų formų paieškų, eksperimentų, kurie atvedė prie naujo Gretos Gudelytės ir Eglės Kazickaitės režisuoto kūrinio „Pabėgimas“, pačių kūrėjų pristatomo kaip teatro kinas.

Šioje atmosferoje konfliktuoja egzistencinio nerimo ir nepažintos ramybės, pykčio ir susitaikymo, nusivylimo ir atradimo jausmai.

Greta Gudelytė

Pasitelktomis raiškos priemonėmis „Pabėgime“ transformuojama tiek viena, tiek kita medija, praplečiant įprastinę teatro vizualiąją pusę, suteikiant galimybę žodžio, vaizdo ir garso sinerginiam pasakojimui. Gretos Gudelytės sukurtas verbalinis naratyvas kūrinyje išreiškiamas monologo forma ir reprezentuoja pastaruoju laikotarpiu daugeliui artimą būseną – atskirties, vienatvės pojūtį. Nuo šių jausenų žmogus (ne)sąmoningai stengiasi pabėgti ieškodamas alternatyvios būties.

„Pabėgimas“. © Apeirono teatras

Dėl objektyvių priežasčių išoriniam pasauliui nutolus nuo pagrindinės veikėjos, ji pasineria į (pa)sąmonėje vykstančius procesus. Kaip nurodo režisierės, šis eksperimentinis kūrinys buvo vystomas keliais etapais. Pirmasis vyko ypatingu landšaftu išsiskiriančioje Grenlandijoje, kitas – karantino sąlygomis Lietuvoje.

Šių kūrybinių etapų rezultatas – personažės mintis, vaizduotės šuolius atspindintys vaizdiniai, kuriantys siurrealią, neįprastų objektų, simbolių bei klausimų prisodrintą aplinką. Montažo, garsinių sprendimų, kostiumų, kaukių dėka kuriama atmosfera pasižymi ir hipnotizuojančia įtrauktimi, ir sapniškais, fantasmagoriškais kuriamo pasaulio peizažais.

„Pabėgimas“. © Apeirono teatras

„Pabėgime“ neatsisakoma Apeirono teatro daugelyje spektaklių tyrinėto, šiuo metu, visuomenei stabtelėjus ir neretai atsigręžus į save, itin suaktyvėjusio savireflektyvumo, klausimo – kas tu iš tiesų esi? Ką reiškia būti savyje, tik su savimi ar esame patys sau pakankami, kaip šią būseną prisijaukinti, o pasikeitus sąlygoms vėl paleisti?

Šiuo atveju klausimas tampa keliakrypčiu. Viena vertus, kalbama apie žmogų, kita vertus – ir apie patį teatrą kaip mediją: jo uždarumą ar atvirumą, gebėjimą prisitaikyti prie radikaliai pasikeitusių aplinkybių, kitais būdais galinčią prasiskleisti scenos uždangą.

„Pabėgimas“. © Apeirono teatras

„Monologas „Pabėgimas“ – tai veikiau atmosfera nei siužetinis veiksmas. Šioje atmosferoje konfliktuoja egzistencinio nerimo ir nepažintos ramybės, pykčio ir susitaikymo, nusivylimo ir atradimo jausmai. Vaizdas projektuotas ant pačių rankomis, iš plastilino lipdyto kambario maketo, kuriame aplinkybių įkalintas individas išgyvena atskirtumo jausmą, vienatvę, akistatą su savimi. Per vidinius išgyvenimus ir apmąstymus monologo veikėja nejučia ima kurti asociacijomis, metaforomis, simboliais turtingą vaizduotės pasaulį, kuris pagrindinę veikėją priveda prie laisvės ir pilnatvės suvokimo transformacijos“, – teigia spektaklio režisierė, dramaturgė, aktorė Greta Gudelytė.

Eglė Kazickaitė ir Greta Gudelytė. © Ruslan Bolgov

„Pabėgime“ vaidina Greta Gudelytė, Ričardas Bartašius, Eglė Kazickaitė ir Jūratė Peciukonytė. Muziką sukūrė Grid707, kostiumų dizainerės – Polina Nimrea ir Erika Jankauskaitė, kaukių dailininkas – Povilas Šorys. Montažo režisierė – Eglė Kazickaitė.

Teatro kino kūrinį pirmiausia išvys Klaipėdos žiūrovai – jis bus rodomas rugpjūčio 15 d. Apeirono teatre. Vėliau rugpjūčio mėnesį, planuojama, „Pabėgimas“ bus pristatytas ir Vilniaus publikai, o spalį – Vienoje vyksiančiame festivalyje „LT.Art Vienna“.

  • 58
    Shares
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments