Išsamiai: kas trejus metus vykdomas tyrimas atskleidė kultūros vartojimą ir vertinimą

Koncertas pandemijos metu. © Tomas Terekas / "Muzikos ruduo"

„KOG institutas“ pristatė Lietuvos kultūros tarybos užsakytą ir kartu su „Norstat LT“ atliktą tyrimą „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“. Toks vienintelis išsamus kultūros paslaugų vertinimo Lietuvoje tyrimas vykdomas kas trejus metus nuo 2014-ųjų.

Smagu, kad turime jau trijų laikotarpių duomenis ir pirmą kartą galėsime matyti jau tam tikras tendencijas.

Kristina Mažeikaitė

Tyrimo pristatymo metu įžanginį žodį taręs kultūros ministras Simonas Kairys džiaugėsi atliktu darbu bei pabrėžė statistikos svarbą kultūrai.

„Ypač norint kalbėti apie pokyčius, jų vertinimą, svarbu yra apčiuopti tendencijas ir nuosekli stebėsena, matavimo kriterijai, jų įsivardijimas yra be galo reikšmingi. Tyrimai, argumentai, skaičiai yra tikrai svarbūs ir kultūriniame sektoriuje, nes dažnai mes savo vienokią ar kitokią nuomonę formuojame per subjektyvią patirtį, net kažkokius stereotipus. Būtent faktai ir statistika tikrai yra reikšminga, jeigu mes norime suprasti, kur šiuo metu esame, ką norime padaryti, kad tiesiog galėtume matuoti, ar mums pasisekė ar nepasisekė. <…> Bet dar svarbesnis dalykas – mažinti atstumą tarp meno kūrėjų, kultūros institucijų ir žmonių“, – kalbėjo Simonas Kairys.

Išsamus ir lauktas tyrimas

Praeitų metų liepos­–rugsėjo mėn. atliktas tyrimas buvo gerokai platesnis nei ankstesnieji ir vyko dviem etapais. Iš viso buvo apklausti 3163 gyventojai nuo 15 metų amžiaus. Tai yra viena didžiausių imčių iš apskritai Lietuvoje atliekamų tyrimų. Šis tyrimas leidžia palyginti duomenis tarp 10 apskričių ir 6 didžiųjų savivaldybių. Klausimynas sudarė apie 150 klausimų, tyrimo ataskaita siekia 540 puslapių. Prie šio tyrimo įgyvendinimo prisidėjo per 60 žmonių.

Kristina Mažeikaitė. © Vytautas Paplauskas

Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja bei tyrimo priežiūros darbo grupės vadovė Kristina Mažeikaitė, apžvelgdama atliktą tyrimą, teigė, kad tai – kertinis kultūros lauko tyrimas ir kiekvieną kartą laukiama jo rezultatų. 2020 m. tyrimo įgyvendinimas buvo perduotas Lietuvos kultūros tarybai, anksčiau jį vykdė Kultūros ministerija.

„Smagu, kad turime jau trijų laikotarpių duomenis ir pirmą kartą galėsime matyti jau tam tikras tendencijas. <…> Galime matyti skirtingus pokyčius tarp atskirų kultūros ir meno sričių, galime stebėti priežastis, kodėl tam tikra grupė žmonių nėra linkusi dalyvauti kultūroje ir panašiai. Iš esmės buvo išsaugotos visos dalys, kurios buvo šiuose tyrimuose seniau ir pridėtos naujos. Anksčiau mes labiau galėjome stebėti bendras šalies tendencijas ir dalyvavimą kultūroje. 2020 m. tyrime jau galime matyti pokyčius tarp atskirų apskričių, savivaldybių. Taip pat mes tikrai negalėjome nereaguoti į besikeičiančią situaciją dėl pandemijos, todėl tyrėjai analizavo, kaip keitėsi dalyvavimas iki karantino, įprastomis sąlygomis, ir po jo“, – pristatydama tyrimą pasakojo K. Mažeikaitė ir dėkojo visiems prisidėjusiems prie šios ataskaitos rengimo, gyventojams, kurie skyrė savo laiką ir atsakė į tyrimo klausimus, apklausas vykdžiusiems tyrėjams ir darbo grupei.

Rūta Matulaitienė. © KOG institutas

Tyrimo rezultatus pristatydama KOG instituto tyrimų ir įžvalgų vadovė Rūta Matulaitienė teigė, kad atskiros kultūros sritys yra aptariamos keliais pjūviais. Respondentų buvo teiraujamasi apie mėgėjišką dalyvavimą kultūrinėse bei kūrybinėse veiklose, taip pat apie socialinį dalyvavimą. Jis apima savanorystę, mecenavimą, labdaringą, bendruomeninę veiklą, susijusią su kultūra. Gyventojų buvo klausiama ir apie vartojimą – lankymąsi renginiuose, naudojimąsi kultūros produktais ar paslaugomis gyvai ir virtualiai. Tyrimą taip pat papildė kiti teminiai klausimai.

„Papildomai įsitraukėme tokius klausimus, kaip UNESCO žinomumas, nemokamas muziejų lankymas, lietuvių kalbos vartojimo patrauklumas. Taip pat socialiniai emociniai veiksniai buvo įtraukti tam, kad galėtume pasižiūrėti, kokį ryšį kultūra turi apskritai su mūsų pilietiškumu, tapatumu, kaip mes vertiname savo laimingumą ir kaip tai siejasi su kultūra“, – pasakojo R. Matulaitienė. Su respondentais kalbėtasi apie 12 mėn. laikotarpį iki karantino paskelbimo 2020 m. pavasarį ir apie karantino laikotarpį.

@ Lietuvos kultūros taryba

Beveik pusė gyventojų save išreiškia kultūra

Iki 2020 m. pavasario bent kartą per paskutinius metus mėgėjiškai į kultūros veiklas buvo įsitraukę 45% gyventojų. Ši dalis tendencingai didėja. 2014 metais tokių žmonių buvo 37%, 2017 m. – 41%.

„Galime pastebėti, kad bendrai kultūrinėse veiklose dažniausiai dalyvauja jauniausi apklaustieji, tai yra gyventojai nuo 15 iki 29 metų. Taip pat gyventojai su aukštuoju išsilavinimu, kurie mokosi šiuo metu, taip pat susiję su kultūros sritimi – dirbę, šiuo metu dirbantys arba joje studijavę. Dar viena sociodemografinė grupė – gyventojai, gaunantys aukštas pajamas“, – atskleidžia R. Matulaitienė.

Dažniausiai gyventojai įsitraukia į vizualiųjų menų, amatų ir architektūros sričių mėgėjiškas veiklas – 26%, taip pat į kultūros paveldo veiklas – 25%. Pastarasis rodiklis gerokai didesnis, nei ankstesniais metais (2017 m. – 16%). Kiek mažiau gyventojų įsitraukia į scenos meno veiklas. Ryški kaita nuo 2017 m. matoma knygų ir spaudos srityje bei bibliotekų veikloje. Tačiau į šias sritis, taip pat į filmų ir video bei interneto veiklas įsitraukiama rečiausiai.

© Lietuvos kultūros taryba

Didžiausia dalis dalyvaujančiųjų kultūrinėse veiklose yra Vilniaus apskrityje – 51% (neskaičiuojant Vilniaus miesto savivaldybės – net 56%). Tuo tarpu mažiausia dalyvaujančiųjų dalis – 31% – pastebėta Tauragės apskrityje. „Mano paminėta Vilniaus apskritis tikrai išsiskiria dalyvavimu ir apskritai būtent šitam regione labai daug yra norinčių įsitraukti ir linkusių dalyvauti įvairiose veiklose gyventojų. Tikrai matėsi per daugelį tyrimo aspektų, kaip jie ir gerai vertina, ir patys nori įsitraukti, ir dalyvauja šiek tiek daugiau“, – teigė tyrimų ir įžvalgų vadovė.

Taip pat ataskaitoje galima pastebėti, kad 30% kultūrinėse veiklose nedalyvaujančių gyventojų būtų linkę į jas įsitraukti.

Socialiai į kultūrą yra įsitraukęs kas penktas

21% gyventojų įsitraukė į socialinę ar savanorišką kultūrinę veiklą. Tai labiau 15–29 metų gyventojai, taip pat įgiję aukštąjį išsilavinimą, gaunantys aukštesnes pajamas. Šis rodiklis, palyginti su 2017 ir 2014 metais, išaugo dvigubai.

Daugiausiai – 15% – yra įsitraukę į scenos meno, architektūros, vizualiųjų menu ir amatų socialines veiklas, šiek tiek mažiau – į knygos ir spaudos, bibliotekų, kultūros paveldo bei filmų ir videomeno socialines veiklas. Atskirose kultūros ir meno srityse rodiklis, palyginti su ankstesniais metais, didėjo nuo 3 iki 7 procentų.

© Lietuvos kultūros taryba

„Jeigu žiūrėtume į regionus, tendencijų nėra daug. Galbūt tik Panevėžio apskrityje galime pastebėti, kad labiau įsitraukę šios apskrities gyventojų – 30%“, – pastebi R. Matulaitienė. Iš atlikto tyrimo galima matyti, kad beveik ketvirtadalis visų gyventojų norėtų socialiai įsitraukti į kokias nors kultūrines veiklas, kuriose šiuo metu nedalyvauja.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad būtent dalyvaujantys savanoriškoje kultūrinėje veikloje gyventojai dažniau išreiškė teigiamas pilietines ir tautines nuostatas. Jie yra tolerantiškesni, dažniau padeda kitiems, jaučiasi kūrybingi. Todėl bendras savanorystės prestižo skatinimas Lietuvoje, kaip teigiama ataskaitoje, prisidėtų prie visuomenės vystymosi bei stiprinimo.

Kultūrą vienaip ar kitaip vartoja iš principo visi

Kultūrą gyvai ar nuotoliniu būdu vartoja 99% Lietuvos gyventojų. 2014 ir 2017 metais buvo fiksuotas 100% rodiklis. „Viena vertus, atrodo, vau, tikrai labai daug, kita vertus, kai pagalvojam, kaip plačiai yra apimamos šiame tyrime tos visos veiklos, tai gan natūralu, kad visi pasižiūrime ir filmą per metus, ir knygą dažnas paskaito, ir pasiklauso kokių nors koncertų per televiziją ar internete. Tai iš principo visi gyventojai vienaip ar kitaip kultūrą vartoja – ar tai būtų gyvai ar nuotoliniu būdu“, – sako R. Matulaitienė.

Gyvai kultūrą vartoja 88% gyventojų. Panaši situacija buvo ir 2014 (86%) bei 2017 (85%) metais. Šis rodiklis yra daug mažesnis Šiaulių apskrityje – su Šiaulių mietu (84%) ir ypač be jo (78%), Kauno apskrityje be Kauno m. ir Marijampolės apskrityje – 82% ir Telšių apskrityje (84%). Daugiausiai gyvai kultūrą vartojusių gyventojų yra Panevėžio apskrityje – su Panevėžio mietu (91%) ir be jo (94%) ir Alytaus apskrityje (94% ir 95%).

© Lietuvos kultūros taryba

Apčiuopiama kaita nuo praėjusiųjų metų pastebėta trijose srityse. 2020 m. daugiau gyventojų skaitė knygą (69%), gyvai scenos meno renginiuose lankėsi 64% apklaustųjų. Kultūros paminklus aplankė 60% respondentų. Kitose srityse gyvas vartojimas ne itin pakito. 37% gyventojų lankėsi muziejuose, 36% – kine ar kino festivaliuose, 35% – bibliotekose, 27% – vizualiųjų menų parodose, 26% – amatininkų dirbinių parodose, 24% lankė galerijas, 20% – architektūros objektus. Mažiausiai – 9% – lankėsi dizaino parodose, 5% – archyvuose.

„Dauguma gyventojų, net 8 iš 10, skaito grožines knygas. Apie trečdalį gyventojų skaito istorines knygas, apie sveikatą, dvasią ir kūną, biografines knygas ir trilerius arba detektyvus. Čia išskirčiau Alytaus miestą. Šitame regione gyventojai labai myli lietuvių kalbą – tą matėme ir per kitus klausimus apie lietuvių kalbos vartojimo patrauklumą. Todėl neverta ir stebėtis, kad čia yra daugiausiai skaitančiųjų – net 83% gyventojų. <…> Dar išskirčiau Panevėžio apskritį be Panevėžio miesto ir Šiaulių miestą. Juose daugiausiai apsilankiusių scenos menuose – beveik 8 iš 10 gyventojų. Na, apie šiauliečius kalbant, apkritai, jeigu pridedame dar ir nuolatinį vartojimą, tai net 97% šio miesto gyventojų vienaip ar kitaip stebėjo scenos menų renginius. <…> Labai dideli kultūros mylėtojai yra kauniečiai. Net 90%  jų per metų laikotarpį aplankė kokį nors kultūros paminklą“, – teigia tyrėja.

Tyrimas taip pat atskleidė įdomų faktą, kad knygų mugėse per pastaruosius metus iki karantino pavasarį lankėsi 13% Lietuvos gyventojų.

Festivalis „Muzika erdvėje“ (2019). © Tomas Terekas /„Meno genas

Kaip gyventojai vertina kultūros prieinamumą ir kokybę?

Tyrimo metu taip pat buvo vertinamas kultūros ir atskirų jos sričių prieinamumas bei kokybė. „Šitie rodikliai yra skaičiuojami tokiu būdu: sudedame žmones, kurie sako, kad prieinamumas arba kokybė padidėjo ir nepasikeitė, ir iš jų atimame tą dalį, kurie sako, kad sumažėjo. Tokiu būdu gauname kultūros srities rodiklį. Svertinis visų kultūros sričių rodiklis sudaromas papildomai tas sritis pasveriant, kiek yra vartojama ta kultūros sritis“.

2020 m. kultūros prieinamumo rodiklis siekia 68% ir tarp buvusių tyrimų neišsiskiria (2014 m. – 70%, 2017 m. – 62%). Tuo tarpu kultūros kokybės rodiklis per pastaruosius metus krypsta mažėjimo linkme, tačiau, kaip teigė R. Matulaitienė, kaita nėra drastiška. 2020 m. jis siekia 70% (2014 m. – 76%, 2017 m. – 72%).

2020 m. geriausiai buvo vertinamas kino filmų bei knygų ir periodinių leidinių prieinamumas. Mažiausi archyvų rodikliai (fizinių ir internete). Lyginant su 2017 metais, stipriai augo scenos menų, kultūros paveldo, muziejų ir galerijų prieinamumo rodikliai.

@ Lietuvos kultūros taryba

Pagal regionus didžiausias kultūros paslaugų prieinamumo rodiklis nustatytas Alytaus ir Marijampolės apskrityse, mažiausias – Klaipėdos ir Telšių regionuose.

Anot R. Matulaitienės dėmesį reikėtų atkreipti į Klaipėdos miestą, kuriame prieinamumo vertinimas siekia vos 55%. „Bandėme pasianalizuoti giliau, kaip ten atrodo ir kodėl yra toksai vertinimas, nes, atrodytų, vienas iš trijų didžiųjų miestų. Klaipėdoje pastebėjome prastesnį vizualiojo meno, dizaino ir architektūros parodų ir renginių, taip pat muziejų ir galerijų, kultūros paminklų ir archeologinių vietų prieinamumo vertinimą. Taip pat įdomu, kad Klaipėdos gyventojai daug dažniau teigia, jog kaina yra vienas iš pagrindinių barjerų jiems įsitraukti į kultūrą – netgi 41%, palyginus su 23% visų gyventojų. Jie šiek tiek dažniau minėjo ir ribotą pasirinkimą. Toks vertinimas gali būti susijęs ir su kitais gyventojų aspektais ar poreikiais kultūros sričiai“, – pastebėjo specialistė.

Didžiausias 2020 metais buvo knygų ir periodinių leidinių, kino filmų bei kultūros paminklų ir archeologinių vietų kokybės vertinimo rodiklis. Mažiausiai kokybiškais įvertinti vizualiojo meno, dizaino ir architektūros renginiai bei archyvai (fiziniai ir internete). Visose srityse kokybės rodiklis, palyginti su 2014 m., mažėjo. Tačiau, palyginti su 2017 m., augo scenos menų, kultūros paveldo, muziejų ir galerijų kokybės vertinimas.

Pasitenkinimas kultūros paslaugų kokybe didžiausias Alytaus apskrityje (su miestu – 77%, be – 82%). Žemiausiu kokybės vertinimu išsiskiria Utenos ir Telšių apskritys (62%) bei Klaipėdos apskritis be Klaipėdos miesto (63%).

© Lietuvos kultūros taryba

Kaip teigiama tyrimo išvadose, svarbu atkreipti dėmesį̨ ir į tai, kad gerokai didesnė dalis gyventojų įvairių kultūros sričių prieinamumą ar kokybę 2020 m. vertino kaip nepakitusią. „Tai gali būti tam tikras kultūrinio gyvenimo Lietuvoje nusistovėjimo požymis. Tokiu atveju, svarbu mažinti atskirtį, patiriamą kultūros sektoriuje (bei daugelyje kitų) tarp socialiai pažeidžiamų ir gerai besiverčiančių gyventojų grupių: didinti prieinamumą socialiai pažeidžiamiems, užtikrinti galimybę gauti aukštos kokybės kultūros paslaugas ir produktus reiklesniems“, – dėmesį atkreipia tyrimo autoriai. 

Kliūtys įsilieti į kultūrinį gyvenimą

Pagrindinėmis kliūtimis gyventojai, kaip ir ankstesnių tyrimų metu, įvardijo laiko trūkumą, intereso stoką bei kainą. 

„Įdomu pastebėti, kad 2020 metų tyrime gerokai daugiau buvo teigiančių, kad dalyvauti kultūriniame gyvenime jiems neįdomu arba turima kitokių interesų, o kad tai daryti per brangu buvo gerokai mažiau taip sakančių žmonių. Kaina gerokai dažniau buvo paminėta prie scenos menų srities“, – dėmesį atkreipė R. Matulaitienė.

Laiko trūkumu dažniausiai skundžiasi ekonomiškai aktyvesni gyventojai: ypatingai nuo 30–39 metų, su aukštuoju išsilavinimu, dirbantys, turintys vaikų, gaunantys vidutines ir aukštas pajamas. Intereso stoka ypač ryški tarp vyrų (47%), palyginus su 24% moterų. Taip pat toks atsakymas buvo dažnesnis tarp įgijusių vidurinį arba žemesnį išsilavinimą, nedirbančių arba dirbančių fizinį darbą ir šiuo metu besimokančių gyventojų.

Naujasis Baltijos šokis. © Saulius Žiūra

„Aukšta kaina dažniau riboja moteris ir didmiesčių gyventojus. Nėra taip, kad pačių mažiausių vietovių gyventojai tiktai sako, kad kainos yra aukštos. Ypač Klaipėdoje, kaip anksčiau minėjau, šiame mieste išsiskiria šitas vertinimas: net 4 iš 10 mano, kad jiems kultūrinis gyvenimas yra per brangus“, – atskleidė R. Matulaitienė.Tyrime taip pat dėmesys atkreipiamas ir į informacijos poreikio augimą. „Teigiančiųjų, kad jos trūksta, dalis paaugo nuo 8% 2014 m. iki 15% 2020 m. Tačiau vertinant šį aspektą neatmestinas ir informacinio triukšmo efektas, kuriame vis sunkiau atsirinkti, kas įdomu ir verta dėmesio“, – rašoma ataskaitoje.

Tyrimo pristatymo transliacijos įrašą galite stebėti ČIA. Su visu tyrimu ar jo santrauka ir kita susijusia medžiaga galite susipažinti Lietuvos kultūros lauko tyrimų duomenų bazėje Kultūrostyrimai.lt.

0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments