Melomanai kviečiami atiduoti savo balsą Geriausių 2019 metų muzikos kūrinių rinkimuose, organizuojamuose Lietuvos kompozitorių sąjungos kartu su Lietuvos muzikos informacijos centru. Komisija jau atrinko 15 kūrinių, pretenduojančių į apdovanojimus, kurie bus įteikti penkiose žanrinėse kategorijose. Taip pat bus apdovanotas daugiausiai publikos balsų sulaukęs kūrinys bei įteikta Jaunojo kompozitoriaus premija.
Gauti šiame konkurse apdovanojimą – prestižas, neginčytinas profesinio meistriškumo įrodymas, savotiškas palypėjimas karjeros laiptais.
Milda Čiužaitė
Nuo 2002 metų rengiami rinkimai – vienintelis profesionaliosios muzikos kūrėjų konkursas Lietuvoje. Kasmet apdovanojami ryškiausi ir geriausi šalies kompozitorių kūriniai, kurie buvo suskambėję ar kitaip publikuoti viešai. Geriausių muzikos kūrinių rinkimuose šiemet dalyvavo net 87 muzikinės kompozicijos.
Komisija atrinko 15 kūrinių, pretenduojančių į apdovanojimus penkiose kategorijose: sceninių, orkestrinių, kamerinių, chorinių ir vokalinių, elektroakustinių ir tarpdisciplininių kūrinių. Laimėtojai bus paskelbti balandžio mėnesio pabaigoje. Kartu bus įteikta ir Jaunojo kompozitoriaus premija. Kūrinių autoriams atiteks Asociacijos LATGA skirtos premijos, Lietuvos kompozitorių sąjungos ir partnerių prizai.
Nominantai – aktyviai kuriantys, ieškantys ir pasisekimo sulaukiantys kompozitoriai. Tarp jų – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai Justė Janulytė, Algirdas Martinaitis, šiemet Amžinybėn iškeliavęs Vidmantas Bartulis (1954–2020), Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė Žibuoklė Martinaitytė, ne vienu „Ausiniu scenos kryžiumi“ apdovanota Rita Mačiliūnaitė, Lietuvos kompozitorių sąjungos apdovanojimus pelnę bei sėkmingą tarptautinę karjerą plėtojantys Vytautas V. Jurgutis, Egidija Medekšaitė, Mykolas Natalevičius, Justina Repečkaitė, Diana Čemerytė bei pastaraisiais metais pastebėti jaunosios kartos kūrėjai Andrius Šiurys bei Jūra Elena Šedytė.
Šių metų rinkimuose kūrinius vertino dešimties narių komisija: muzikologė Beata Baublinskienė, kompozitorius Marius Baranauskas, obojininkas Robertas Beinaris, muzikologė Eglė Gudžinskaitė, kompozitorius Ramūnas Motiekaitis, muzikologas Linas Paulauskis, muzikologė Rima Povilionienė, pianistė Rūta Rikterė, smuikininkė Ingrida Rupaitė-Petrikienė ir dirigentas Karolis Variakojis.
Rinkimų komisijos pirmininkė muzikologė Beata Baublinskienė papasakojo, kaip dirbo komisija, kokiais kriterijais vadovavosi, rinkdama geriausius kūrinius. „Už kūrinius balsuojama individualiai, tad kiekvienas komisijos narys vadovaujasi savo kriterijais ir, žinoma, skoniu. Kadangi komisijoje yra ir atlikėjų, ir kompozitorių, ir muzikologų, balsuojant atsispindi įvairios sąlyčio su šiuolaikine Lietuvos autorių kūryba perspektyvos. Žinoma, kiekvienas žvelgiame iš savo profesinės patirties ir išmanymo pozicijų.
Gavome kūrinių sąrašą, įrašus, taip pat partitūras, jei autoriai jas pateikė (ne visi kūriniai tokias turi). Turėjome keletą savaičių klausytis ir gilintis. Tuomet kiekvienas reitingavome kūrinius atskirose kategorijose, susirinkę į posėdį aptarėme rezultatus. Šį kartą beliko tik juos patvirtinti, nes turėjome aiškius lyderius kiekvienoje pozicijoje“, – apie komisijos darbą kalba B. Baublinskienė.
Anot muzikologės, bendra šiemet dalyvavusių kūrinių visuma yra marga daugeliu požiūrių: kūrėjų kartų, kūrinių žanrų, stilių, sudėčių. „Neseniai buvau paprašyta pasvarstyti, kaip visa ši kūrybinė panorama atrodo pasauliniame kontekste. Tai, sakyčiau, mes ir esame to konteksto dalis – ribų nebeliko: nemaža dalis Lietuvos autorių 2019 metais sukurtos muzikos atsirado, buvo atlikta ne Lietuvoje arba tarptautinių projektų metu“, – pasakoja B. Baublinskienė.
Geriausių 2019 metų muzikos kūrinių apdovanojimuose savo favoritą gali rinkti ir visi klausytojai. Iki balandžio 20 d. už labiausiai patikusį kūrinį galima balsuoti ČIA. Organizatoriai informuoja, kad iš vieno IP adreso galima balsuoti iki trijų kartų kiekvieną dieną. Daugiausiai klausytojų balsų surinkusio kūrinio autoriui atiteks konkurso diplomas ir specialus prizas.
Lietuvos kompozitorių sąjungos projektų vadovė Milda Čiužaitė teigia, kad konkursas yra savotiškas Lietuvos akademinės muzikos kompozitorių metų darbo apibendrinimas, jų paskatinimas, grįžtamasis ryšys. Anot jos, tai vienas iš būdų plačiau pagarsinti Lietuvos muzikos kūrėjų darbus.
„Manau, kad gauti šiame konkurse apdovanojimą – prestižas, neginčytinas profesinio meistriškumo įrodymas, savotiškas palypėjimas karjeros laiptais. Kompozitorių gyvenimo ir kūrybinės veiklos aprašymuose pasiekimai šiame konkurse užima garbingą vietą šalia tokių prestižinių įvertinimų, kaip Nacionalinė, Vyriausybės kultūros ir meno premijos, „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimai ir pan.“, – kalba M. Čiužaitė.
Jai antrina ir Beata Baublinskienė, pridurdama, kad šie apdovanojimai ne tik atkreipia dėmesį į kūrinius, Lietuvos muzikos autorių bendruomenę ar pačią šiuolaikinės muzikos terpę, bet ir suteikia praktinės pridėtinės vertės. „Kai kompozitoriaus biografijoje yra įrašas, kad vienas ar kitas jo kūrinys pelnė apdovanojimą, vadybine, viešinimo prasme tai yra pliusas. Prizą pelniusį kūrinį pristatydami publikai, viešindami programą, koncertinė organizacija ar atlikėjai dažnai pamini apdovanojimo faktą“, – privalumus vardina komisijos pirmininkė.
Balandžio mėnesį, iki apdovanojimų paskelbimo, LRT Klasikos laidose „Ryto Allegro“ ir „Pakeliui su klasika“ bus pristatomi šių metų konkurso nominantų kūriniai. Juos lydės pokalbiai su pačiais autoriais, muzikos kritikais ir atlikėjais.
