Spalio 13–17 d. Energetikos ir technikos muziejaus erdvę užlies šiandienos lietuvių kompozitorių muzikos garsai. Industrinėje erdvėje, tarp garo katilų, variklių ir galybės sraigtelių, skambės festivalio „Muzikos ruduo“ kūriniai.
Kryptinga lietuvių šiuolaikinės muzikos sklaida privalo būti prioritetine.
Robertas Bliškevičius
Vienas seniausių šalyje šiuolaikinės lietuvių muzikos festivalis „Muzikos ruduo“ šiais metais pristato kompozitorius, pastaruoju metu ar dabar gyvenančius bei kuriančius išeivijoje – įvairiose pasaulio šalyse jų muzika skamba kartais dažniau nei Lietuvoje, o kūrinius atlieka tarptautiniu mastu pripažinti atlikėjai.
Šie kompozitoriai nuolat perbraižo ir plečia šiuolaikinės lietuvių muzikos horizontus, reprezentuoja mūsų šalį ir tampa neatsiejama šiandienos globalaus muzikinio pasaulio dalimi. Būtent dėl to šių metų festivalio „Muzikos ruduo“ tema – „Plečiantys horizontus“. Šių kompozitorių kūryboje galime išgirsti, kaip jungiasi mūsų ir kitų kultūrų įtakos, daugiau liekama prie „lietuviško“ skambesio ar tolstama nuo jo. Festivalis dedikuojamas šių kompozitorių kūrybos retrospektyvai, kurią greičiau galėtume pavadinti perspektyva.
Koncertuose muzikinius horizontus plės net šešios pasaulinės premjeros, sukurtos specialiai šiam festivaliui. Publika išgirs kompozitoriaus Andriaus Arutiunian kūrinį „Music For Cello“, Alberto Navicko „Ilgas kaip diena saulėlydis“, Rūtos Vitkauskaitės „The World Is Quiet“, Lino Balto kartu su Archer Tom Endrich parašytą kompoziciją „Osmosis“, Dianos Čemerytės „Meine Seele wartet…“, paklausius Bacho“ bei Žibuoklės Martinaitytės „Solastalgia“. Be to, festivalis pristatys ir pirmą kartą Lietuvoje skambėsiantį kompozitorės Egidijos Medekšaitės kūrinį „Malakosha“.
Energetikos ir technikos muziejaus erdvėse taip pat suskambės Lietuvoje jau girdėti kūriniai – Justės Janulytės, Justinos Repčenkaitės, Vykinto Baltako, Justinos Šikšnelytės kompozicijos. Be to, festivalio svečiai naujai išgirs vieno žymiausių Lietuvos menininkų Jurgio Mačiūno 1961 m. parašytą kūrinį „Music for everyman“. Šių metų programoje – ir viena naujovė: specialus kino vakaras, kurio metu publika galės išvysti tris trumpo metro filmus, kuriems muziką sukūrė Lina Lapelytė, Titas Petrikis ir Justina Šikšnelytė, taip pat Andriaus Arutiunian videofilmą „Re:Lumieré“.
Festivalis atidarymo koncerto metu pakvies stebėti ir vieno įdomiausių Lietuvos garso menininkų Armos Aghartos muzikos performansą „Atidaryto narvelio sindromas“, o festivalio uždarymo vakaro metu – pasiklausyti kompozitoriaus ir atlikėjo Domo Morkūno ambiento muzikos.
Pasak festivalio vadovo Roberto Bliškevičiaus, be galo svarbu Lietuvos publikai pristatyti svetur gyvenančius, kuriančius ir tarptautinio pripažinimo sulaukusius kūrėjus. „Nepaisant to, kad šių kompozitorių kūryba periodiškai skamba mūsų šalies festivaliuose bei užsienyje, tačiau tokios mažos dalies kūrinių susipažinimui nepakanka. Tai – karta tų kompozitorių, kurie, prieš dešimtį metų išvykę studijuoti į užsienį, vėliau rado terpę savo kūrybai įvairiose šalyse ir ten sėkmingai kuria šiuolaikinę lietuvių muziką“, – teigia R. Bliškevičius.
Anot jo, kryptinga lietuvių šiuolaikinės muzikos sklaida privalo būti prioritetine: ji ne tik kuria erdvę, kurioje bendradarbiauja šiuolaikinio meno autoriai, bet ir formuoja reprezentacinį mūsų valstybės įvaizdį – modernios, kūrybingos ir talentingos visuomenės portretą.
Pristatomų kompozitorių kūrinius koncertuose atliks ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje pripažinti atlikėjai: lietuviškų šaknų turintis britų violončelės virtuozas ir kompozitorius Anton Lukoszevieze, LMTA Šiuolaikinės muzikos atlikimo programos magistrantų ansamblis, styginių kvartetas „Chordos“ bei Vilniaus miesto šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“.
„Muzikos ruduo“ – vienintelis išskirtinai moderniai ir šiuolaikinei lietuvių kompozitorių kūrybai dedikuotas festivalis. Jame kasmet atliekamos ir pačios naujausios, ir jau pripažintos kompozicijos, atskleidžiančios kokybišką ir plačią lietuvių muzikos panoramą. Festivalio misija – skatinti smalsų ir atvirą šių dienų klausytoją atrasti, suprasti bei priimti šiuolaikinę lietuvių kūrybą, pasinerti į muziką, kuriamą šiandien bei atliepiančią nūdienos gyvenimą.
Su visa festivalio šių metų programa galite susipažinti ČIA.
Festivalį remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos kompozitorių sąjunga. Bilietus į mokamus festivalio renginius platina Bilietai.lt.
