Atsiribojimas nuo kasdienių darbų ir panėrimas į rašymo procesą rezidencijoje kino kūrėjui gali padėti ne tik atverti kūrybiškumo klodus, bet ir labiau pažinti save. Estų kino režisierė ir scenaristė Madli Lääne praėjusiais metais buvo pirmoji lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ organizuojamos scenarijų rezidencijos „Baltic Shorts Residency“ dalyvė. Ji tris savaites Kintuose įsikūrusioje menininkų rezidencijos erdvėje turėjo galimybę tobulinti savo naujausio vaidybinio trumpametražio filmo „Jungle.Law“ scenarijų ir konsultuotis su scenarijaus rašymo ekspertu iš Prancūzijos Wim Vanacker.
Aš tikiu, kad scenarijaus rašymas susideda iš 10% rašymo ir 90% apmąstymo.
Madli Lääne
Projekto „Jungle.Law“ istorija paremta tikrais faktais, įvykusiais Estijoje prieš keletą metų. Filme bus kalbama apie paauglių grupę ir jų žeminantį elgesį su jauna mergina. Pasak Madli, ją domina ribiniai momentai, kuomet padėtis paauglių rankose tampa nevaldoma, daugiausia dėl to, kad jiems trūksta gyvenimo patirties ir pasitikėjimo savimi.
Šis projektas nėra pirmasis estų kino kūrėjos darbas. Madli Lääne filmografijoje – ne vieną apdovanojimą pelnę filmai, tarp kurių – dokumentinis trumpametražis filmas „ABC“, 2012 m. pristatytas tarptautiniame Berlyno kino festivalyje, ir vaidybinis trumpametražis filmas „Three August Days“, 2017 m. rodytas daugiau nei 20 tarptautinių kino festivalių. M. Lääne studijavo skirtinguose žemynuose – Baltijos šalių kino ir medijų mokykloje (Estija), Kiolno tarptautinėje kino mokykloje (Vokietija), Tarptautinėje San Antonio de los Baños kino mokykloje (Kuba) ir Teksaso universitete Ostine (JAV).
Apie tai, kokią naudą gali teikti scenarijaus rašymo rezidencija kino kūrėjui, su Madli Lääne kalbasi kino žurnalistas, BAFTA, FIPRESCI, Londono kritikų rato ir Europos kino akademijos narys Laurence Boyce.
– Kaip nusprendėte teikti paraišką į pirmąją „Baltic Shorts Residency“ rezidenciją?
Buvau užstrigusi ties nepabaigto trumpametražio filmo scenarijaus rašymu daugiau nei pusę metų. Įdomu tai, kad Kintuose aš visiškai perrašiau pirmąją scenarijaus dalį, apie kurią buvau tikrai geros nuomonės ir buvau įsitikinusi, kad joje viskas puikiai „veikia“. Ir būtent rezidencijos metu supratau, kad antrosios dalies net nereikia. Matyt, dėl to nuo pat pradžių skirtingos šio rašomo scenarijaus pabaigos man atrodė vis iki galo netinkamos – juk filmo idėja jau buvo išbaigta.
– Papasakokite, kokie buvo Jūsų lūkesčiai rezidencijos pradžioje?
Turiu pripažinti, kad buvau labai naivi ir maniau, kad trys rezidencijos savaitės man bus tikrai per ilgas laikotarpis dirbti su trumpametražio filmo scenarijumi, todėl su savimi į Kintus atsivežiau ir naujo ilgametražio filmo idėją. Tačiau tai buvo klaida! Aš vos spėjau užbaigti savo trumpametražio filmo scenarijaus perrašymą.
– Kaip atrodė Jūsų diena rezidencijos laikotarpiu?
Rytais labai ilgai (tikrai labai ilgai!) vaikščiodavau ir į pasivaikščiojimus pasiimdavau savo užrašinę pasižymėti kylančias idėjas mano scenarijui. Aš tikiu, kad scenarijaus rašymas susideda iš 10% rašymo ir 90% apmąstymo – tau juk būtinas susikoncentravimas ir pasinėrimas į kuriamą pasaulį ir personažus. Po pietų skaitydavau (į Kintus atsivežiau knygas filmo scenarijaus tema) arba rašydavau. Stengdavausi per ilgai nerašyti, kad savęs neišsekinčiau, kad pats darbo procesas būtų malonumas ir, kad norėtųsi prie jo grįžti kitą dieną. Du kartus per savaitę turėdavau individualias konsultacijas internetu su scenarijaus ekspertu Wim Vanacker. Taip pat Kintuose tuo pačiu metu rezidavo dar keletas menininkų, su kuriais kartu leisdavome laiką.
– Ką naujo sužinojai apie save ir rašymą rezidencijos metu, ir kaip tai prisidėjo prie tavo karjeros po to?
Ką tikrai supratau, kad be galo mėgstu rašyti, labiau nei iki tol galvojau. Niekada iki rezidencijos Kintuose neteko dirbti su scenarijaus konsultantu ir buvo labai įdomu pamėginti, kaip tai veikia. Wim Vanacker man nepaprastai daug padėjo – tiek kūrybiškai, tiek psichologiškai viso scenarijaus rašymo laikotarpiu. Jis man padėjo jaustis užtikrintai, kad aš pasakoju tą istoriją, kurią nuo pat pradžių norėjau pasakoti, ir nuolatos ragino surasti nenuspėjamus kelius, kuriais būtų galima pereiti nuo vienos akimirkos scenarijuje iki kitos. Bendradarbiavimas su Wimu visiškai pakeitė mano scenarijaus rašymo būdą ir mąstymą apie trumpametražius filmus. Ir aš vis dar jaučiau Wimo įtaką, net ir pradėjusi dirbti prie naujo savo filmo projekto.
– Papasakokite apie savo kelionę su „Jungle.Law“ projektu po rezidencijos Kintuose.
Po „Baltic Shorts Residency“ aš tęsiau scenarijaus rašymą ir jo tobulinimą bei buvau atrinkta į tarptautinę programą „MIDPOINT Shorts“ ir Baltijos šalių trumpametražių filmų forumą „Baltic Pitching Forum“. Tiesa, minėtas forumas buvo be galo naudingas dar rimtesniam gilinimuisi į mano filme plėtojamą istoriją – projekto pristatymas (angl. „pitching“) reikalauja garsiai ištarti, kodėl darai filmą ir ką juo nori pasakyti. Viena vertus, tai yra labai žiauru, nes tai aiškiai išryškina silpnus scenarijaus, istorijos momentus, bet kita vertus, tai ir be galo naudinga patirtis, padėjusi nepamesti savo kelio ir neužmiršti išsikelto tikslo.
Šių metų pradžioje filmas gavo finansavimą iš Estijos kino instituto ir Estijos kultūros fondo. Planuojame filmavimą šią vasarą. Šiuo metu tam ruošiamės, tikėdamiesi, kad susidariusi pandemijos situacija stipriai nepakoreguos planų. Prieš prasidedant ekstremaliai situacijai šalyje buvome pradėję aktorių paiešką.
– Ar turite šiuo metu naujų projektų?
Pirmąją karantino Estijoje savaitę baigiau rašyti naujo trumpametražio filmo scenarijų ir šiuo metu laukiu atsakymo iš finansavimą skiriančios institucijos. Taip pat šią žiemą pradėjau rašyti ilgametražio filmo scenarijų, tačiau be rezidencijos ir Wimo pagalbos, deja, dar nedaug tepasistūmėjau.
– Koks būtų Jūsų patarimas režisieriams ar scenaristams, atrinktiems į šių metų „Baltic Shorts Residency“ rezidenciją? Kaip jie turėtų pasiruošti?
Pasistenkite susistyguoti savo planus ir darbus taip, kad rezidencijos laikotarpis būtų skirtas tik scenarijaus rašymui ir galėtumėte ties tuo pilnai susikoncentruoti. Pasinaudokite Wimo konsultacijomis ir jo pagalba kiek tik įmanoma ir, žinoma, įsiklausykite į savo kitų dviejų kolegų rezidentų pastabas, komentarus ir patarimus. Kvėpuokite gaiviu Kintų oru ir mėgaukitės saulėlydžiais prie marių. Tiesa, dar noriu pridurti, kad rezidencija praėjusiais metais buvo išties labai profesionaliai suorganizuota, niekada nesijaučiau palikta viena likimo valiai, dėl to esu dėkinga „Lithuanian Shorts“ ir „Kintai Arts Residence“ komandoms.
Baltijos šalių scenarijaus rašymo rezidencija „Baltic Shorts Residency“ – antrus metus Kintuose organizuojama trijų savaičių trukmės programa, skirta stiprinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos trumpametražio kino kūrėjų scenarijų rašymo įgūdžius. Birželio 1-19 dienomis vyksiančios rezidencijos metu trys atrinkti režisieriai(-ės) ar scenarijaus autoriai(-ės) turės galimybę rašyti trumpametražio filmo scenarijų konsultuojantis su scenarijaus vystymo ekspertu, lektoriumi Wim Vanacker (Prancūzija).
Paskelbto kvietimo teikti paraiškas šių metų rezidencijai terminas – balandžio 22 d.
„Baltic Shorts Residency“ rengia lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, kurios veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto partneriai – VšĮ „Kintai Arts“, Talino tarptautinio kino festivalio „Black Nights“ trumpametražių filmų festivalis „PÖFF Shorts“, Rygos tarptautinis kino festivalis, Rygos tarptautinis trumpametražių filmų festivalis „2ANNAS“, Estijos trumpametražių filmų centras ShortEst. Daugiau informacijos ČIA.
Komentuokite