Džiugas Šukys. Kubas ir du ratukai, objektas, 2015.
Kovo 9 d. 18 val. galerijoje AV17 (Aušros Vartų g. 17, Vilnius) atidaroma Mato Janušonio ir Džiugo Šukio paroda „Sutapimas“. AV17 galerija pirmą kartą kviečia žiūrovus išsamiau apžvelgti šių jaunų menininkų kūrybą.
Nors ir kuriame nesitardami, prieiname prie labai panašių išvadų. Šioje parodoje rodome objektus, instaliacijas, videodokumentacijas, turinčias bendrus „dirgiklius“ ar „dažnius“.
Džiugas Šukys
Jauni, savo kūrybinį kelią pradedantys, tačiau jau pastebėti menininkai savo darbais lankytojus ragins atrasti jų kūrybos sutapimus. „Sutapimas“ šioje parodoje – tai vibracijos, egzistuojančios aplink mus, išorinė ar vidinė energija, kuri priverčia kūnus judėti, transformuotis ar keisti juos supančią aplinką.
Abu menininkai parodoje eksponuoja darbus, kurie naikina ribas tarp meo rūšių, atverdami daugiau galimybių įžvelgti jų kūrybos bendrumams ir skirtumams. M. Janušonio skulptūriniai objektai, kaip teigia pats menininkas, gali būti matomi ir kaip video darbai, o D. Šukio instaliacijų idėja dažnai suvokiama jo vaizdo įrašų pagalba. Paroda veiks iki balandžio 6 d.
Vienas iš parodos dalyvių Džiugas Šukys:
„Tiesą sakant, yra tokia trumpa istorija, kuri, ko gero, privedė prie sprendimo mums abiem daryti bendrą parodą. Kartą Matas aplankė mane namie, patikrinti, ar veikia neseniai nupirktos garso kolonėlės, kadangi buvo netoliese.
Būtent tuo metu jam paskambino pažįstamas žmogus su pasiūlymu važiuoti į skulptūros simpoziumą kartu su laisvai pasirinktu kolega, draugu ar panašiai. Kadangi jis buvo pas mane namie, pasiūlė važiuoti kartu. Nuo to karto teko dažnai bendrauti, kartu keliauti. Tikriausiai dėl šios priežasties, mūsų pažinties, pasiūliau toliau bandyti daryti kažką drauge, pavyzdžiui, parodą.
Dar viena priežastis, kodėl darome parodą, yra tai, kad, atrodo, turime kuo pasidalinti su žiūrovais mus dominančiais reiškiniais, pastebėjimais ar temomis iš savo perspektyvos. Darbus parinkome iš kol kas mažos savo darbų kolekcijos.
Bet labai įdomu tai, kad, nors ir kuriame nesitardami, per daug apie mūsų kūrybą nediskutuodami, prieiname prie labai panašių išvadų. Šioje parodoje rodome objektus, instaliacijas, videodokumentacijas, turinčias bendrus „dirgiklius“ ar „dažnius“. Darbai vizualiai skirtingi, bet juos vienija gvildenama pasikeitimo, jo nebuvimo, prasmės ir beprasmybės, nematomų akiai virpesių temos.
Parodai ruošėmės ne itin ilgai. Šmėstelėjo mintis – varom, darom. Ruošėmės apie mėnesį. Kadangi darbų kol kas neturime apsčiai, nebuvo sunku atsirinkti, kurie labiausiai tinka, geriausiai dera vieni su kitais. Tačiau turėjome didesnį iššūkį – tai yra tvarkingai, sklandžiai parašyti vieningą aprašymą, kadangi nei vienas iš mūsų nesame gabūs rašytojai, bet vėliau sulaukėme pagalbos iš galerijos AV17 menotyrininkių.“
