Atsiprašome, galimi laikini mobiliosios versijos sutrikimai.

„Druskomanija“ 2020: „Norėjome, kad vertinga ir aktuali muzika būtų prieinama plačiai auditorijai“

Reklama

Intensyvi ir veržli energija, trys dienos Druskininkuose, šeši koncertai ir šešiolika premjerų – taip finišavo šiuolaikinės muzikos festivalis “Druskomanija”. Antradienį pirmą kartą atvykęs į Kauną, festivalis savo programą baigė Liškiavos miestelyje netoli Druskininkų.

Rengdami festivalį siekėme išlaikyti provokuojančią bei laisvą atmosferą, diskutuoti kviečiančią erdvę, bet kartu kurti ir profesionalaus bei tarptautiško festivalio veidą.

Juta Pranulytė

Šių metų festivalio tema „Pirmi kartai“ neplanuotai paveikė ir pačią „Druskomaniją“. Prmą kartą festivalis vyko ne gegužę, o vasaros pabaigoje, taip pat pirmą kartą „Druskomanija“ ne plaukė, o važiavo į Liškiavą. Dėl nusekusio Nemumo šiemet nevyko tradicinis plaukimas laivu Druskininkai-Liškiava ir garlaivis liko tik kino ekranuose (Gintaro Sodeikos filmas „Steamboat“), tačiau „Druskomanija“ į tai žiūri kaip į dar vieną pirmą kartą – vadinasi, festivalio tema tikrai veikia.

Gintaras Sodeika. Filmo pristatymas. © Emilija Vinžanovaitė

Šalia to, festivalyje įvyko daugybė suplanuotų pirmų kartų. Specialiai „Druskomanijai“ sukurtos keturios radijo laidos, po trisdešimties metų atgimęs festivalio leidinys – žurnalas „Druskomanija“, pirmas festivalio vizitas į Kauną, dvidešimt vieno kūrinio premjera ir pirmojo filmo apie „Druskomaniją“ premjera. Tarp išskirtinių muzikinių pirmų kartų – pirmasis Lietuvoje nuskambėjęs kūrinys tiltui: keturi perkusininkai atliko Dainoros Aleksaitės „Patterns“, lazdomis ir plaktukais „įgarsinę“ Vingio parko tiltą.

Deividas Jaroška. Night In The Dream-York. © Emilija Vinžanovaitė

Druskininkų „Grand SPA Lietuva“ nuskambėjo pirmas Lietuvoje išskirtinai moterų kūrybinėms ir gyvenimo patirtims dedikuotas projektas „Nymphology“. Kompozitorės Agnė Matulevičiūtė, Juta Pranulytė ir Monika Sokaitė savo kūriniais kiekviena savaip atskleidė skirtingus moterų gyvenimo aspektus: moters įvaizdžio interpretacijas, santykį su mama ir moters ilgesį bei geismą. Drąsus kūrybinis projektas sujungė minėtas kompozitores ir tris atlikėjas – pianistę Martą Finkelštein, smuikininkę Diemantę Merkevičiūtę ir altininkę Moniką Kiknadzę. Ilgo kūrybinio proceso metu menininkės tarpusavyje atvirai diskutuodavo ir dalindavosi savo patirtimis, iš kurių galiausiai gimė autentiškų istorijų pripildyti kūriniai. 

„Druskomanijos“ komanda džiaugiasi, kad, nepaisant griežtėjančios renginių tvarkos, festivalio koncertai sulaukė didelio susidomėjimo. Ypač sėkmingai praėjo ketvirtadienio renginys „Crossovers“, į Lietuvos kompozitorių sąjungą pritraukęs daugybę šiuolaikinės muzikos mylėtojų. Abejingų nepaliko ir penktadienio vakarą Druskininkų „Širdelėje“ skambėjęs jaunų kompozitorių minimalizmas (juos atliko ansamblis „Artisans“) ir rock-jazz sintezė: grupės „Kanalizacija“ atliekamas bisas aktyvias klausytojas privertė atsistoti nuo kėdžių ir išlaisvinti savo energiją šokių aikštelėje.

Giunter Percussion. © Emilija Vinžanovaitė

Antrus metus iš eilės dirbančiai festivalio komandai vadovauja kompozitorė Juta Pranulytė. Ji didžiuojasi tuo, ką per dvejus metus pasiekė drauge su komanda. „Norėjome į „Druskomaniją“ pritraukti naujos auditorijos, kad ji neliktų vidiniu jaunų akademinės muzikos kompozitorių festivaliu. Norėjome vertingą ir aktualią muziką padaryti prieinamą plačiai auditorijai. Nuoširdžiai žaviuosi jaunųjų kūrėjų darbais ir tikiu, kad mūsų jaunojoje kartoje slypi milžiniška varomoji kultūros jėga.  Rengdami festivalį siekėme išlaikyti provokuojančią bei laisvą atmosferą, diskutuoti kviečiančią erdvę, bet kartu kurti ir profesionalaus bei tarptautiško festivalio veidą. Labai džiaugiuosi, kad festivalį pavyko praplėsti žanro prasme – „Druskomanijoje“ atsirado improvizacinės bei džiazo, daugiau elektroninės ir eksperimentinės muzikos, tarpdiciplinių bei netradicinių formų projektų. Manau, nebus per drąsu teigti, kad mūsų ambicinga vizija tapo realybe“, – išpildytomis svajonėmis džiaugiasi festivalio vadovė. 

Pijaus Džiugo Meižio pasirodymas. © Emilija Vinžanovaitė

„Pernykščio festivalio nuotaika buvo kupina gyvybės, kuri vyravo prieš trisdešimt metų“, – dalinosi kompozitorius G. Sodeika, šiemet „Druskomanijoje“ pristatęs video metraštį „Steamboat“. Būtent pernykštė festivalio patirtis ir įkvėpė autorių galiausiai realizuoti savo video archyvą. Per dvejus metus naujos gyvybės „Druskomanijai“ įkvėpusi festivalio komanda keliauja siekti tolesnių pergalių jau kituose horizontuose. „Nuošidžiai tikiu, kad ateities vadovai atneš daug nuostabių, naujų idėjų, atnaujins ir papildys „Druskomanijos“ kelią. Nekantrauju kaip kompozitorė dalyvauti būsimuose festivaliuose ir toliau aktyviai prisidėti prie šiandienos muzikos vyksmų“, – sako Juta Pranulytė.  

Reklama
Komentuokite
Autorius:
VOXART.lt