Atsiprašome, galimi laikini mobiliosios versijos sutrikimai.

Dailės pamokos karantino metu – tarsi terapija

Reklama

Vis dar besitęsiantis karantinas tapo dideliu iššūkiu ir dailės dalyko mokytojams. Kaip supažindinti su vizualiojo meno raiška, kai nebelieka šioms pamokoms svarbių gyvų emocijų, tiesioginio kontakto su meno kūriniais, bendros kūrybinės atmosferos klasėje? Išryškėja ir socialiniai aspektai, kai dalis mokinių neturi reikiamų priemonių namuose. Tačiau nuotolinis darbas turi ir privalumų – sako ir dailės mokytojos, ir patys mokiniai.

Mokiniams patinka patiems atrasti menininką, dailininką, kuris juos sudomina.

Evelina Karčauskienė

VOXART.lt tęsia interviu ciklą su meninio ugdymo mokytojais, kuriuos kalbina Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė ir viešosios įstaigos „Mano nata“ direktorė Žydrė Jankevičienė.

Apie dailės pamokas, šiuo metu persikėlusias į virtualią erdvę, kalbamės su Vilniaus Žvėryno gimnazijos mokytoja, savanore MO muziejuje Jūrate Kokštaite ir Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje dirbančia Evelina Karčauskiene. Dailės mokytojos moko 5–12 klasių moksleivius, ruošia juos menų brandos egzaminams, veda neformalaus ugdymo būrelius, rengia parodas.

– Nors žinia apie karantiną ir mokyklos persikėlimą į virtualią erdvę buvo gan netikėta, tačiau mokiniams buvo suteiktos dviejų savaičių atostogos. Ar tai padėjo geriau pasiruošti nuotoliniam mokymui? 

Jūratė Kokštaitė: Tos netikėtos dviejų savaičių mokinių atostogos buvo tikrai geras sprendimas. Turėjome galimybę išklausyti seminarus apie nuotolinio mokymo programas, gauti praktinių patarimų, pasitarti su kolegomis – taip bent šiek tiek pasiruošti nuotolinėms pamokoms. Mokytojai ir dabar gerosiomis patirtimis aktyviai dalijasi socialinio tinklo Facebook grupėse „Dailės mokytojų asociacija“ ar „Vilniaus mokytojai“. Kolegų patirtis labai praverčia – ją galima pritaikyti savo pamokose, ji įkvepia kurti ir drąsiai dalytis savo medžiaga.

Evelina Karčauskienė: Tikrai, tos atostogų savaitės buvo skirtos intensyviam pasiruošimui dirbti neįprastu būdu, įvaldyti naujoms technologijoms, perplanuoti užduotims, mokymosi medžiagai. Labai džiaugiausi galimybe pasitarti su kolegomis virtualiose konsultacijose.

Jūratė Kokštaitė. © Asmeninio albumo nuotr.

– Kaip atrodo dailės pamokos, vykstančios nuotoliniu būdu?

Jūratė: Stengiausi, kiek tai įmanoma, laikytis jau sudarytų ir patvirtintų pamokų planų pagal bendrąsias ugdymo programas, naudoti mokiniams pažįstamas mokymo priemones. Su kiekviena klase susitinku tiesioginėse nuotolinėse pamokose bent vieną kartą per dvi savaites. Mūsų susitikimas vyksta ne ilgiau kaip 20 minučių: išsiaiškiname naują temą, pateikiu skaidres, reikalingas nuorodas, meno kūrinių pavyzdžius ir mokiniai dirba savarankiškai. Jeigu mokiniams kas neaišku, man rašo asmenines žinutes, siunčia eskizų nuotraukas. Aš komentuoju, pagal mano pastabas, pasiūlymus mokiniai toliau kuria savo darbus.

Kai kurie mokiniai namuose neturi visų reikalingų dailės priemonių, medžiagų, dėl to dažnai pasiūlau pasirinkti tokias, kokias turi. Tą patį raiškos darbą mokiniai gali kurti dažais ar grafinėmis priemonėmis. Mažesniųjų klasių moksleiviams pasiūlau tai, ko trūksta, pakeisti, pasidaryti patiems. Pavyzdžiui, neturi spalvoto popieriaus? Gali naudoti popierių iš spalvotų žurnalų ar nuspalvinti baltą lapą. Dažnai mokiniai ir patys sugalvoja, kaip „išsisukti iš situacijos“.

Jūratės Kokštaitės mokinės Auskos Dabašinskaitės (II kl.) darbas.

Evelina: Planuoju ir koreguoju pamokų temas pagal įvairius kriterijus, kiekvienos savaitės užimtumą. Pavyzdžiui, buvo šventinių dienų, todėl parinkau užduotis, susijusias su šventėmis arba vaizdu pro langą. Gal mokiniai turės galimybę piešti gamtoje. Atradau ir mielai naudojamės meno kūrinių virtualaus portfolio platforma artsonia.com. Čia mokiniams patogu kelti savo darbus, kurie užima nemažai vietos, taip pat jie įsitraukia į platformos administratorių inicijuojamus projektus. 

Vyresniųjų klasių mokiniai gauna temą ir jai ruošiasi savarankiškai. Per bendrą nuotolinę pamoką jie pristato savo temą, paruoštas skaidres, pasakoja ir duoda užduotį likusiai klasei. Tokiu atveju mokytojas lieka koordinatoriumi, klaidas aptariame pamokos pabaigoje. Mokiniams patinka patiems atrasti menininką, dailininką, kuris juos sudomina. Jį kitiems pristato savitai, įdomiai – su sava interpretacija ar analize. Susipažįsta su meno srovėmis, jas interpretuoja kurdami savaip.

Evelina Karčauskienė. © Asmeninio albumo nuotr.

– Karantino laikotarpiu nemažai Lietuvos ir pasaulio muziejų, galerijų atvėrė savo lobynus internete. Ar tai padėjo, kur virtualiai apsilankote su mokiniais? Kokias dar priemones naudojate?

Evelina: Virtualūs lobynai yra didžiulė pagalba mokytojo darbui nuotoliniu būdu. Mokiniams daviau pasiruošti pristatymą ir jie puikiai naudojosi virtualiais tinklapiais, kuriuose turi galimybę gauti patikimą informaciją. Tinklapius naudoju ir pavyzdžiams parodyti. Mokiniai jau lankėsi tokiuose virtualiuose muziejuose kaip „Virtual Fine Art Gallery“ ar „Louvre“. Naudojuosi ir Youtube – ne tik ieškant medžiagos ar pavyzdžių pamokai, bet ir pati kuriu vaizdo įrašus su instrukcijomis ar pavyzdžiais, kaip pasigaminti gėlę iš popieriaus ir panašiai.

Ir grįžusi prie tradicinio mokymo žadu tęsti virtualias parodas, kurias karantino metu pradėjau organizuoti socialinio tinklo Facebook gimnazijos paskyroje. Neabejotinai skirsime dalį laiko virtualių muziejų lankymui, aktyviau dalyvausime artsonia.com organizuojamuose projektuose, nes jau visi mokiniai yra prisijungę, tai nebus nauja. Tikiuosi, kad mokiniai į klases grįš savarankiškesni, motyvuoti kūrybai.

Evelinos Karčauskienės mokinio darbas.

Jūratė: Su vyresniųjų klasių moksleiviais apsilankome virtualiose parodose pasaulio ir Lietuvos muziejuose. Pateikiu nuorodas, mokiniai savarankiškai lankosi savo laisvu laiku, o vėliau pamokų metu aptariame parodas. Labai patogu naudoti virtualias MO muziejaus pamokas (#menasnaMO). Ir anksčiau, dar iki nuotolinio mokymo, su mokiniais pamokų metu peržiūrėdavome, išklausydavome virtualius turus po naujas parodas MO muziejuje, o vėliau apsilankydavome gyvai. Mokiniai tada jau daug žino apie parodą, atpažįsta meno kūrinius.

Su 6-tų klasių mokiniais lankėmės virtualiuose turuose po Rumšiškių muziejų, o vėliau kūrėme kompozicijas liaudies meno temomis. Manau, kai kurie mokiniai, gavę pasaulio ir Lietuvos dailės muziejų nuorodas, įpras ir patys lankytis savarankiškai virtualiose parodose, ieškoti reikalingos informacijos.

Įkvėpti profesionalių pavyzdžių mes ir patys susikūrėme savo gimnazijos virtualią galeriją. Čia lankytis, rašyti komentarus ir įvertinti gali Vilniaus Žvėryno gimnazijos mokytojai ir mokiniai. Galerija nuolat pildosi, nes gaunu daug puikių mokinių darbų. 

Jūratės Kokštaitės mokinės Samantos Baruolytės (IV kl.) darbas.

– Kokie mokinių atsiliepimai, kaip jie vertina dailės pamokas nuotoliniu būdu?

Jūratė: Mokiniams labiausiai patinka, kad iškart gali gauti mano komentarus, pasiūlymus, kai tik jie parašo man žinutę. Kiekvieną dieną komentuoju, atsakinėju nuo 8 iki 20 val., nes vis tiek dirbu prie kompiuterio. Taip pat pastebėjau, kad tie mokiniai, kurie nedirbo ir mokykloje, kai vyko „gyvos“ pamokos, tai nedirba ir dabar, nesiunčia man savo darbų, nieko neklausia. O mokiniai, kuriems dailės dalykas patinka, šiuo metu dirba, kuria tikrai ne dėl pažymio. Matyt, jiems tai vienas iš būdų pabėgti, užsimiršti…

Galiu pateikti keletą vienuoliktokų atsiliepimų apie nuotolinį dailės mokymąsi. Augustė: „Man visai patinka nuotoliniu būdu mokytis ne tik dailę, bet ir kitas pamokas, nes susitaupo nemažai laiko ir energijos, galima viską atlikti vienoje vietoje ir savo pasirinktu laiku“. Margarita: „Nuotolinis dailės mokymas man patinka, ypač tai, kad galima piešti, kai yra įkvėpimas. Atradau, kad savo laisvalaikį galiu praleisti naudingai ir ruošiu dailės darbus“. Matas sako: „Galima labai produktyviai viską susidėlioti, pasirinkti laiką. Taip pat pradėjau piešti tarp kitų namų darbų –  padeda nusiraminti, susikaupti“.

„Kartais pasimetu tarp informacijos kiekio, bet stengiuosi viską peržiūrėti. Įdomu pasižiūrėti videomedžiagą“, – rašo Estera. Gabija: „Pats mokymasis nuotoliniu būdu yra neįprastas ir keistas, bet būtent dailės pamokose man viskas tinka ir patinka“. „Nuotolinis dailės mokymasis man patinka, nes visas priemones turiu po ranka, galiu naudotis kompiuterinėmis piešimo programomis. Galiu atsipalaidavusi piešti, klausytis muzikos, užkandžiauti. Neigiamų pusių nėra. Atlikdama dailės užduotis Photoshop‘u, išmokau geriau naudotis šia programa“, – džiaugėsi Leticija.

Evelinos Karčauskienės mokinio darbas.

Evelina: Vaikams patiko netikėtos dailės raiškos užduotys – piešimas su natūraliomis namie esančiomis medžiagomis, tokiomis kaip kava, arbata ir panašiai. Ne vienas sakė, kad „net nebūčiau taip sugalvojęs“. Kiti stebėjosi atradimais: „vaisinė arbata gali keisti spalvą kai išdžiūna“, „piešti su kava sekėsi gerai, užduotis pasirodė įdomi, buvo smagu išgauti naujus atspalvius ir skirtingo stiprumo tonus, dirbti ne su dažais, o su naujomis priemonėmis“. Toks atradimo džiaugsmas yra tikras įvertinimas mokytojui. Taip pat mokiniai turėjo užduotį pasigaminti gėlę iš servetėlių ar spalvoto popieriaus. Jie taip entuziastingai dirbo ir paskui didžiuodamiesi savimi rodė, kaip puikiai jiems išėjo. 

– Kas pasikeitė mokytojo darbo rutinoje?

Jūratė: Kiekvienai pamokai reikia daug ruoštis: ieškoti nuorodų, rengti pateiktis, sugalvoti, kokį raiškos darbą galėtų daryti mokiniai, atsižvelgiant į tai, kokias dailės priemones jie turi namuose. Nors galima įžvelgti ir gerų pusių: dabar paruoštas pateiktis galėsiu panaudoti kitų dailės pamokų metu, rastos nuorodos su vaizdo pamokomis taip pat bus reikalingos. Pastebiu, kad mokiniai, ypač vyresniųjų klasių, tampa labiau atsakingi, labiau savarankiški. Dailės darbams mokiniai skiria daugiau laiko, nes jo dabar daugiau ir turi. 

Tikiuosi, kad mokiniai, mokinių tėvai labiau supras, įvertins mokytojų darbą, kuris tikrai nesibaigia uždarius mokyklos duris po pamokų… Supras, kad ne tik mokytojai turi mokyti, mokytis turi ir mokiniai. Dirbant nuotoliniu būdu kai kuriems mokiniams labai trūksta mokėjimo mokytis įgūdžių.

Jūratės Kokštaitės mokinės Faustos Skardžiūtės (IIb kl.) darbas.

– Galbūt naujas darbo organizavimas atnešė ir tam tikrų įžvalgų apie pačią dailės pamoką?

Evelina: Nuotolinis mokymas privertė išmokti naudotis technologijomis, taip pat praplėtė virtualių tinklapių akiratį – anksčiau tai nebuvo labai aktualu ir naudojama retai. Vaikai nuotoliniu būdu kuria labiau individualiai. Klasėje jie dažnai pasidalija mintimis, idėjomis ar nukopijuoja, tiesa, ir nuotolinio mokymo atveju padėti gali namiškiai, bet nuo to neapsisaugosi. Nuotolinis mokymasis ugdo savarankiškumą, ypač tiems, kam tėvai neturi laiko ar galimybių padėti. Aišku, savarankiškumą patikrinsim tik grįžę į klases.

Jūratė: Prabėgus kelioms nuotolinio mokymo savaitėms, paaiškėjo, kad tiek man, tiek mokiniams labai trūksta gyvo bendravimo. Vis tik dailės pamokoms svarbios gyvos emocijos, tiesioginis kontaktas su meno kūriniais, bendra kūrybinė atmosfera klasėje. To dabar neturime. 

Dailės raiška turėtų būti kuo toliau nuo kompiuterių ekranų, šiuo metu – tarsi dailės terapija. Pastebėjau, kad mokiniai ypač pasiilgę dailės raiškos – dažnai atliktas kūrybines užduotis gaunu jau tą pačią dieną. O kartais mokiniai kuria ir siunčia ne vieną darbą ta pačia tema. Pasiūlau mokiniams dirbti, kurti papildomai, jeigu nori, yra laiko, pateikiu dailės videopamokų nuorodas. Ir kiekvienoje klasėje yra dirbančių papildomai. Mokinių paprašiau, kad dailės darbų originalus išsaugotų, nes anksčiau ar vėliau norėčiau pamatyti jų darbus ir „gyvai“. Galvoju, kad, kai pasibaigs karantinas, net būtų galima organizuoti dailės darbų parodą gimnazijoje iš tų darbų, kuriuos jie dabar kuria savarankiškai.

Evelinos Karčauskienės mokinės Aleksandros darbas.

Evelina: Išskirčiau dar vieną nuotolinio mokymo stiprybę – tai pasitikėjimas. Mokykloje mes juos stebime, matome, kaip dirba, o dabar toks mokymas verčia mus pasitikėti mokiniais. Kartais pradedi abejoti, ar tikrai čia jo darbas – juk pamokose tokio rezultato nebūdavo, bet juk namai yra namai, tuo labiau kalbant apie kūrybą. Užmerki akis ir džiaugiesi netikėtu rezultatu. Juk grįšim į klasę tokie, kokie esam iš tiesų.

Komentuokite
Autorius:
VOXART.lt / Žydrė Jankevičienė