Atsiprašome, galimi laikini mobiliosios versijos sutrikimai.

D. Pocevičiaus paskaitoje – Vilniaus kino teatrų istorija

Reklama

Sausio 30 d. 13 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) gerokai primirštą senųjų kino teatrų istoriją primins miesto tyrinėtojas, knygos „100 istorinių Vilniaus reliktų“ autorius Darius Pocevičius.

Norėdamas atkurti kino teatrų chronologiją su datomis ir adresais, turėjau perversti kalnus senų laikraščių, žurnalų ir žinynų. Dalis šios informacijos atgulė į netrukus pasirodysiančią mano knygą.

Darius Pocevičius

Visi kino, istorijos bei miesto mylėtojai kviečiami į D. Pocevičiaus vedamą paskaitą „1907–1944 m. Vilniaus kino teatrai: penkios epochos“.

Paskaitos rengėjas Darius Pocevičius:

„Svarbiausia rengiantis paskaitai – tinkamai susidėlioti medžiagą, kad paskaita pernelyg neišsiplėstų ir spėčiau paminėti svarbiausius faktus. Juk apie 1907–1944 m. Vilniaus kino teatrus galima pasakoti daugybę dalykų, ir daugelis jų auditorijai bus mažai girdėti arba visiškai negirdėti. Spėju, kad tautinės istoriografijos laikai eina į pabaigą ir vilniečiams bus įdomu sužinoti, kaip gyveno jų gimtasis miestas tada, kai lietuvių kalba buvo egzotiška retenybė.

Pernelyg rimtai ruoštis pasakojimui man nebereikia, nes visą žinių bagažą susirinkau daug anksčiau, kai rengėme temines Laisvojo universiteto (LUNI) keliones tomis vietomis, kur anksčiau stovėjo kino teatrai. Tada, norėdamas atkurti kino teatrų chronologiją su datomis ir adresais, turėjau perversti kalnus senų laikraščių, žurnalų ir žinynų. Dalis šios informacijos atgulė į netrukus pasirodysiančią mano knygą „100 istorinių Vilniaus reliktų“.Paskaitoje laukiu smalsios ir imlios gausiai informacijai auditorijos.

Daugelio mūsų žinios apie Rusijos imperijos laikų (1795–1915 m.) ir tarpukario (1919–1939 m.) Vilnių yra gana skurdžios. Tas pats pasakytina ir apie senuosius Vilniaus kino teatrus. Jie buvo tik prabėgomis paminėti V. Mikalausko 1999 m. knygoje „Kinas Lietuvoje“, pagrindinį dėmesį joje skyrus nacionalinio kino užuomazgoms. Padėtį smarkiai pataisė tik neseniai pasirodę S. Žalneravičiūtės „Vilniaus iliuzionai“, kuriuose pateikta gana išsami atskirų Vilniaus kino teatrų istorija.“

Reklama
Komentuokite
Autorius:
VOXART.lt