B. Šarka ir kolegos pristato tarpdisciplininę parodą „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai“

Organizatorių nuotr.

Spalio 6 d. 18 val. galerijoje „si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) atidaroma fotografijų ir videomeno paroda „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai“.

Parodoje eksponuosime daugiau nei 60 nuotraukų, taip pat videomedžiagą. Visi objektai sukurti per pastaruosius metus.

Benas Šarka

Parodos metu lankytojai išvys bendrus tarpdisciplininio meno atstovo Beno Šarkos, fotomenininkų Remigijaus Treigio, Sauliaus Jokužio bei Pauliaus Sadausko, videomenininko Edmundo Lukmino bei architekto Vlado Balsio kūrinius.

Paroda veiks iki lapkričio 3 d. Galerijos darbo laikas IV‒V 15‒18 val.

Renginio kuratorius ir sumanytojas Benas Šarka:

„Parodoje eksponuosime daugiau nei 60 nuotraukų, taip pat videomedžiagą. Visi objektai sukurti per pastaruosius metus bendromis mano, R. Treigio, S. Jokužio, P. Sadausko, E. Lukmino ir V. Balsio pastangomis. Apie ką ši paroda? Papasakosiu jums įvadinę istoriją.

Labai seniai, kol jokių didžėjų nebuvo, gyveno tikrieji džedajai ir drozofilos. Nežinia kodėl, staiga džedajai dingo ir liko tik drozofilos. Žmonės iš blausių prisiminimų apie tikruosius džedajus susikūrė sau plastmasinius džedajus su plastmasiniais šviečiančiais kardais. Štai iki ko privedė žmogiškasis teisybės ieškojimo ilgesys. 

Organizatorių nuotr.

Tuo tarpu mokslininkai, kaip tikrieji materialistai, susidomėjo drozofilomis ir pradėjo tyrinėti jų smegenis, tikėdamiesi, kad drozofilų smegenyse išliko tikrieji prisiminimai apie tikruosius džedajus. Mokslininkai genetiškai modifikavo drozofilas, bet tai neatnešė tikėtino rezultato. Mutavusios drozofilos užkrėtė vaisius ir daržoves savo mutavusiais kiaušinėliais. Pirmieji užkrėstų vaisių paragavo Amerikos juodaodžiai apie 1969 metus. Mutavęs drozofilų genas, pakliuvęs į Amerikos juodaodžių smegenis, pakeitė jų elgesį ir jie pradėjo save vadinti didžėjais. 

Kiek vėliau, prancūzų mokslininkui Jules Hoffman pavyko implantuoti prisiminimus į drozofilų smegenis. Už šį pasiekimą Jules Hoffman 2011 metais buvo skirta Nobelio premija. Tačiau atliktas eksperimentas neatnešė tikėto rezultato. Mutavęs drozofilų genas suteikė naują galimybę drozofiloms būti gudriomis ir užblokavo jų smegenyse prisiminimus apie tikruosius džedajus.

Kuomet gudriosios drozofilos užkrėtė savo mutavusiais kiaušinėliais vaisius ir daržoves, žmonės įgijo priklausomybę gudrumui. Tokiu būdu tarp žmonių atsirado naujas judėjimas ‒ gudrusis didžėjus. Vagys tapo didžėjais, veganai – didžėjais, kuratoriai – didžėjais, politikai – didžėjais, rašytojai – didžėjais, mokslininkai – didžėjais, medikai – didžėjais, dailininkai – didžėjais ir t.t. Tik kiškučiai netapo didžėjais, nes yra bailūs, o jų bailios smegenys neįsileido drozofilų mutavusio gudrumo geno. ALELIUJA.“

Organizatorių nuotr.
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments