Atliktas tyrimas parodo, kaip išgyvens Lietuvos kino teatrai

Kino teatras. © Krists Luhaers / Unsplash

Siekiant įvertinti trumpalaikes ir ilgalaikes Covid-19 pasekmes kino rodytojams, Lietuvos kino centro užsakymu advokatų kontora „Sorainen“ atliko Lietuvos kino rodytojų situacijos ekonominę analizę. 

Kino rodymo rinka – bene vienintelė kūrybinių industrijų sritis, kuri jau ne pirmus metus pristato išsamias analizes.

Rolandas Kvietkauskas

Dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos šalies kino rodytojai susiduria su rimtais iššūkiais – buvo uždaryti visi kino teatrai, tad praktiškai neturint alternatyvių veiklos galimybių verslas sustojo. Laisvėjant karantino sąlygoms keletas bandymų organizuoti alternatyvius kino rodymus neatstoja įprastos veiklos ir ekonominio srities modelio. Be to, vietos rodytojai taip pat priklausomi ir nuo globalių rinkos pokyčių krizės metu – atšauktos ar nukeltos vėlesniam laikui pasaulinės JAV, Europos šalių filmų premjeros daro lemiamą įtaką planuojant kino teatrų veiklą artimiausiu metu. 

„Kino rodymo rinka – bene vienintelė kūrybinių industrijų sritis, kuri jau ne pirmus metus pristato išsamias analizes. Lietuvos kino centras nuo 2014 metų kas savaitę savo interneto svetainėje skelbia filmų rodymo ataskaitas, jas apibendrina metų pabaigoje, todėl turime gerą pagrindą analizei ir tendencijų vertinimui bei prognozėms“, – teigia Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.

Susidomėjimas filmais kasmet didėja, 2019 metais į 383 parodytus filmus kino teatrai pardavė 4,1 milijono bilietų ir surinko 22,495 milijono eurų. 2020 metais kino rodymo rinkoje buvo planuojamas apie 5% pajamų kilimas, tačiau karantinas smarkiai pakeitė lūkesčius. Penkių didžiųjų kino rodytojų, kurie sudaro apie 95% rinkos dalį Lietuvoje, pateiktais duomenimis, jau per laikotarpį nuo karantino paskelbimo rinka patyrė apie 1 mln. eurų nuostolio, net atėmus gautas kompensacijas.

Rolandas Kvietkauskas. © Vytautė Ribokaitė

Įvertinant situaciją, analizė teigia, kad kino rodytojų pateiktais duomenimis, per 2020 metus rinka neteks daugiau nei 8 mln. eurų pajamų vien iš kino bilietų pardavimų, o iš kitų pardavimų (gėrimai, užkandžiai, kt.) prognozuojamas dar maždaug 4 mln. eurų nuostolis. Bendra negautų pajamų suma gali siekti apie 12 mln. eurų vien tik 2020 metais.

Kaip ir kitų paslaugų atvejų, prognozuojama, kad finansinis nesaugumas, viruso grėsmės baiminimasis turės įtakos auditorijos grįžimui į kino teatrus. Praradimus sąlygos ir kino rodymo sezoniškumas – vasarą kino teatrai visada tuštesni, o aktyviausiu metu naujų filmų premjerų taip pat nėra tikimasi daug.

Sumažėjus pajamoms papildoma finansine našta kino teatrams taps ir papildomų saugumo reikalavimų įgyvendinimo sąnaudos – sveikatos užtikrinimo priemonių įsigijimas, patalpų priežiūra, darbuotojų aprūpinimas apsaugos priemonėmis.

Nors šiuo sudėtingu metu valstybės siūlomų pagalbos priemonių kiekis yra gana platus, daug jų kino rodytojai negali išnaudoti, nes, pavyzdžiui, mokesčių atidėjimo ar subsidijavimo priemonės realią pagalbą gali suteikti tiems, kurie nuo karantino pradžios bent dalinai ar kitomis alternatyviomis priemonėmis veiklą tęsė net ir karantino metu. 

 Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad įvertinant sektoriaus specifiką ES šalyse kino bilietams taikomas lengvatinis PVM tarifas kino teatrų bilietams. Lengvatinį PVM tarifą taiko Kroatija (5%), Airija (13,5%), Vokietija (7%), Suomija (10%), Lenkija (8%), Slovėnija (8,5%). O Norvegijoje kaip krizės įveikimo įrankis priimtas sprendimas vietoje iki karantino jau taikyto lengvatinio 12% tarifo sumažinti jį iki 6%. Pasak Lietuvos kino rodytojų, tai galėtų būti viena veiksmingiausių pagalbos priemonių mūsų rinkoje. Dabartinį standartinį 21 proc. tarifą sumažinant iki 5/9 proc. ir apribojant jo taikymą 2-3 metų laikotarpiu, kino teatrai galėtų pasiekti lygį, buvusį iki karantino paskelbimo. 

Akcentuojama, kad lengvatinis PVM tarifas kino bilietams galėtų ne tik padėti sektoriui atsigauti, bet taptų ir viena iš ekonominių prielaidų ateityje didesniems rinkos dalyviams investuoti į kino teatrų plėtrą regionuose, didinant kino prieinamumą.         

 „Tikimės, kad tyrimas prisidės prie geresnio šios kūrybinės ekonomikos srities supratimo ir padės rasti geriausius krizės įveikimo sprendimus. Kino teatrų atsigavimas yra itin svarbus kino kultūrai, nes pastaraisiais metais ypač išryškėjo kino ekranų trūkumas, ypač regionuose. O planai dėl kino teatrų plėtros šiame laikotarpyje gali būti atnaujinti tik matant perspektyvius ekonominius sprendimus“, – teigia Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.  

  • 7
    Shares
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments