Atsiprašome, galimi laikini mobiliosios versijos sutrikimai.

Įvykių srautas / Lietuvoje

„Arkos“ galerijoje – trys parodos, kurias galima pamatyti ir gyvai, ir virtualiai

Reklama

LDS galerija „Arka“ pavasarį pasitiko savo erdvėse pristatydama tris itin skirtingas parodas, kuriose – urbanistiniai pasakojimai, savita technika atskleidžiami gamtos peizažai bei nagrinėjamas moters vidinis pasaulis. Ekspozicijas, atlaisvinus karantino ribojimus, galima jau aplankyti gyvai arba per nuotolį virtualiuose 3D turuose, kuriuos kartu su galerija parengė VOXART Virtualus meno centras.

Jau studijų metais Mykolė surado savąją užduotį – šiuolaikišką peizažo žanro interpretaciją.

Raminta Jurėnaitė

„Entropija“

Kaune gyvenantys ir kuriantys skulptorius Lukas Šiupšinskas ir stiklo menininkė Gintarė Stašaitytė bendradarbiaudami sukūrė skulptūrinių objektų kolekciją „Entropija“. Naujausių darbų ekspozicijoje pagrindinis autorių dėmesys skiriamas miesto istorijų impresijoms tūriniu pavidalu.

Parodoje menininkų duetas tęsia ankstesniuose projektuose ir darbų serijose nagrinėtas miesto, jo viešosios erdvės, žmogaus santykio su urbanistine aplinka temas. Šį kartą gyvenamąsias lokacijas autoriai interpretuoja remdamiesi subjektyvia patirtimi ir įspūdžiu, kurie perteikiami miestams būdingo medžiagiškumo (betono, metalo, veidrodinio paviršiaus) skulptūriniuose objektuose.

Paroda „Entropija“. © Giedrius Akelis

Sąvoka „entropija“, fizikoje reiškianti sistemos tvarkos matą, nurodantį judėjimą link arba nuo pusiausvyros taško, parodoje įprasmina nuolatinį miesto dinamiškumą. Ekspozicija žiūrovui pateikiama kaip vizualinis rebusas. Viena vertus, pastarajame asmenybės ir miesto aplinkos kaita atrakinama per 80-ųjų ir 90-ųjų kartai atpažįstamus, miesto panoraminį vaizdą formavusius simbolius. Kita vertus, atradę sąsają tarp asmeninių vaikiškų veiklų ir industrinių procesų, menininkai retoriškai klausia, ką simbolizuoja vaikystėje dėliojamos kaladėlės? Kada žaidimas ar simuliacija perauga į realybę? Šiuo požiūriu, kiekvienas kolekcijos kūrinys yra tarsi praeitį, dabartį ir menamą ateitį jungiantis artefaktas.

Sukaupę skirtingus kūrybinius ir profesinius įgūdžius, kurdami bendrus darbus, Šiupšinskas ir Stašaitytė papildo vienas kito kompetencijas ir kūriniams suteikia savitą estetiką. Gintarė Stašaitytė baigė stiklo bakalauro ir magistrantūros studijų programas Vilniaus dailės akademijoje. Parodose dalyvauja nuo 2007 metų, savo kūrybą yra pristačiusi Lietuvoje, Rusijoje ir Prancūzijoje. Lukas Šiupšinskas Vilniaus dailės akademijoje baigė skulptūros bakalauro ir magistrantūros studijų programas. Menininko skulptūros puošia viešąsias erdves Kaune ir Plateliuose. Parodose dalyvauja  nuo 2007 metų, savo kūrybą yra pristatęs Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje, Italijoje, Belgijoje. 

Parodos virtualų 3D turą galite aplankyti VOXART Virtualiame meno centre – ČIA.

Paroda „Sija raiste“. © Giedrius Akelis

„Sija raiste“

Jaunosios kartos tapytojos Mykolės Ganusauskaitės personalinėje parodoje „Sija raiste“ eksponuojama peizažo žanro kūrinių kolekcija. Kaip teigia parodos kuratorė prof. Raminta Jurėnaitė, tapytojai peizažas yra kultūrinių ir ekonominių santykių atspindys, tačiau jai tai neužgesina gamtos ilgesio, poreikio grožėtis gamtovaizdžiu. Menininkė vaizduoja pagal žmogaus poreikius pertvarkytus kraštovaizdžius, vietas, prie kurių galima privažiuoti, prieiti.

„Į Mykolės akiratį patenka gamtovaizdžiai miestų prieigose, kur veržliai skverbiasi nesustabdoma urbanizacija. Keliai – asfaltuojami, takai – grindžiami plytelėmis., vandens telkiniai – apjuosiami betono plokščių juosta. Medžių grupės, krūmai, pievelės – traukiasi. Prarandamas balansas tarp natūralaus ir dirbtinio. Ieškodama mažiau paliestos gamtos, menininkė vyksta prie ežerų, į upių slėnius, miškus ir raistus. Visi šie peizažai – tušti. Nėra net mažyčių žmonių stafažo figūrėlių. Tačiau ir čia palikti žmogaus „invazinės“ veiklos pėdsakai – pamiškėje numestos senos automobilio padangos, funkcijas praradusios statybinės konstrukcijos. Savo paveiksluose Mykolė  tokių radinių neretušuoja iš romantiškų gamtovaizdžių“, – parodos anotacijoje pasakoja Raminta Jurėnaitė.

Paroda „Sija raiste“. © Giedrius Akelis

Kuratorė pastebi, kad peizažo žanru šiuolaikiniai tapytojai vėl ima domėtis 90-ųjų pabaigoje. Cituodama kritiką Robertą Flecką, R. Jurėnaitė atkreipia dėmesį, kokį poveikį jų peizažams daro tai, kaip pasikeitė pati gamta: „Peizažas šiandieną įsivaizduojamas tik kaip dirbtinis. Europoje industrija, agrarinis ūkininkavimas ir erdvinis planavimas seniai suformavo gamtą iki pat tolimiausių regionų. Tapybai tai privalumas: peizažas nebekelia nostalgijos.“

Mykolė Ganusauskaitė studijavo Vilniaus dailės akademijoje ir Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje, kurioje įgijo bakalauro ir magistro laipsnius. Vėliau gyveno ir kūrė Kopenhagoje, nuo 2017 m. – Vilniuje. „Metropoliuose ji subrendo kaip menininkė. Įtaką Mykolei darė ne tik jos dėstytojai, bet ir galimybės lankytis muziejuose, bei galerijose, intensyvus meninio gyvenimo tempas. Jau studijų metais Mykolė surado savąją užduotį – šiuolaikišką peizažo žanro interpretaciją“, – sako R. Jurėnaitė.

Menininkė yra surengusi daugiau nei 20 personalinių parodų Lietuvoje, Prancūzijoje ir Danijoje. Ji dalyvavo dešimtyse grupinių projektų Lietuvoje ir užsienyje. 2013 metais pelnė „Jaunojo tapytojo prizą“.

Parodos virtualų 3D turą galite aplankyti VOXART Virtualiame meno centre – ČIA.

Paroda „Kosminiai žaidimai“. © Giedrius Akelis

„Kosminiai žaidimai“

Trečioji LDS galerijoje „Arka“ pristatoma paroda – Šiauliuose gyvenančios ir kuriančios menininkės Simonos Bagdonaitės Gubinienės „Kosminiai žaidimai“. Joje autorė gilinasi į kūrinio ir žiūrovo vidines būsenas, suvokiamas kaip mikrokosmosas

Kūryboje apmąstanti egzistencializmą, naujausiame autorine technika atliktame darbų cikle, menininkė atidžiau susikoncentruoja į postmodernioje visuomenėje gyvenančios moters vidinį pasaulį ir jausenas. Atsižvelgdama į to sąlygotas problemas, opiausiomis jų Gubinienė įvardija moralės praradimą ir nepilnavertiškumo kompleksus, kurie sukelia nesaugumo jausmą ir lemia atsiribojimą. 

Darbuose moters kūną nagrinėdama kaip išgyventą patyrimą, menininkė jį interpretuoja kaip drobę, kurioje įrašyti visuomenės ženklai ir neigiamos įtakos. Moters formų, spalvinių dėmių ir kitų detalių visuma kūriniuose virsta autentiška ženklų kalba, kuri gali būti suvokiama kaip visuomenės atspindys: vertybių nykimas, susvetimėjimas, egocentriškumas. Dominuojanti rožinė spalva referuoja asmenybės naivumą, nebrandumą ar momentinį žaismingumą.

Paroda „Kosminiai žaidimai“. © Giedrius Akelis

Tai būdas vizualizuoti santykį su kintančia erdve, prie kurios menininkės kuriami veikėjai prisitaiko iliustruodami tam tikrus reiškinius: šventę, cirką, gyvenimo užkulisius, slapčiausius norus, baimes ir pasileidėlišką gyvenimo būdą siekiant malonumo ar egoistinių troškimų. Šiuo būdu atskleidžiama ir veikėjų ar juose save atpažįstančių žiūrovų nuotaikų kaita. Tai įvairiais gyvenimo etapais patiriamas pasimetimas, nusivylimas, egocentriškumas ar įveiktos fobijos,  kurias keičia šventinis pakylėjimas. Visa tai tampa emociniais trukdžiais, kurie neleidžia kasdienybei tekėti ramia vaga.

Simona Bagdonaitė Gubinienė įgijo grafikos bakalauro ir magistro laipsnius Šiaulių universitete. Anksčiau menininkė yra sukūrusi ir pristačiusi kelis grafikos darbų ciklus: „Aktorių klajonės“ (šilkografija), „Gyvenimo karnavalas“ (šilkografija), „Cirko užkulisiai“ (medžio raižiniai), „Pliažas“ (sausa adata)“.

Parodos virtualų 3D turą galite aplankyti VOXART Virtualiame meno centre – ČIA.

Visos eksponuojamos parodos yra galerijos kūrybinės programos, finansuojamos Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos kultūros tarybos, dalis. Parodą „Entropiją“ taip pat remia Paveikslai.lt ir „Kaukai“.

Parodos LDS galerijoje „Arka“ (Aušros Vartų g. 7, Vilnius) veikia ir jas gyvai aplankyti galima iki kovo 27 d. Daugiau informacijos ČIA.

Komentuokite