Ant „Mados infekcijos“ podiumo – jauni ir veržlūs kūrėjai

Mados infekcija. Justin Tarozos Naudolačio nuotr.

Kovo 17-18 dienomis Vilniuje Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2) prasideda jau 19-asis festivalis „Mados infekcija“. Šių metų renginio įkvėpimo šaltinis − XX a. Bauhaus menų mokykla, išugdžiusi vieną įtakingiausių modernizmo architektūros srovių.

„Mados infekcija“ − tai puiki galimybė pradėti savo, kaip dizainerio, karjerą.

Patricija Regesaitė

Akivaizdu, jog karnavalu virtusi „Mados infekcijos“ spaudos konferencija demonstruoja dar didesnę drąsą bei žvalgosi naujų kūrėjų. Šiemet viena didžiausių festivalio intrigų – rudenį vykusį konkursą „Injekcija“ nugalėję dizaineriai: 2RU2RA, Nikė Kotryna Kvedarauskaitė, Patricija Regesaitė, Pauliaus Leono ir Viktorijos Rosenberg tandemas, Vaida Januškevičiūtė ir Živilė Aleknavičiūtė. Perspektyvūs menininkai pristatys jaunatviškas idėjas, drąsą ir standartus laužančią kūrybą.

Koleciją „MONO“ pristatanti jaunoji dizainerė Patricija Regesaitė:

„Mados infekcija“ − tai puiki galimybė pradėti savo, kaip dizainerio, karjerą. Festivalis paskatina kurti, be to, menininkui nėra nieko svarbiau už dalijimąsi savo darbais su kitais. Man tai pirmoji „Mados infekcija“. Niekada nesu buvusi net tarp žiūrovų, šou peržiūrėdavau tik internete, tačiau tai visada buvo viena iš mano svajonių − sudalyvauti pačiai ir būti viso to dalimi.

Tai pirmas kartas, kada darau tokios apimties kolekciją. Laimėjusi „Injekciją“ nebuvau tikra, ar pavyks kolekciją praplėsti: šiemet man paskutiniai metai mokykloje, „PREGES“ rankines siuvau pati, tad laiką suderinti buvo tikras iššūkis. Ar man pavyko, galės nuspręsti žiūrovai.

Kolekcijos idėja gimė bandant suprasti šiuolaikinio žmogaus kasdienybę, kuri neretai tampa monotonijos persmelkta rutina, verčianti mus jaustis prislėgtais. Visais būdais mėginame nuo to pabėgti, tačiau ar monotonija yra beprasmė? Galbūt joje slypi kur kas daugiau ir mums tereikia pradėti ieškoti grožio paprastume.

Tad ir pati mano kolekcija yra tam tikras monotonijos manifestas, per kurį mėginau įgyvendinti eksperimentą – sukurti šiokį tokį paradoksą ir per unikalias formas ir fasonus suteikti naują prasmę monotonijos taisyklėms iš esmės jų nepakeisdama. Vis dėlto mano pasirinkta medžiaga – kiliminė danga – nėra pritaikyta siuvimui ar nešiojimui ir ji gana masyvi, tad buvo tikras iššūkis perteikti šią medžiagą taip, kad ji atrodytų elegantiška ir lengva.

Man kiekvienas rūbas yra tarsi savotiškas personažas su savo istorija ir charakteriu. Stengiuosi naudoti netradicines medžiagas, kurios pačios padiktuotų nuotaiką ir stilių. Po kuriamu rūbu kartais slypi kur kas daugiau nei tik fasonai ar audiniai. Kiekviena kolekcija atskleidžia pasakojimą, kurį lengviausia papasakoti madų šou metu.“

0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments